Nuo 2016–2017 m. Moksleivių krepšinio lygoje (MKL) įsigaliojo taisyklė, draudžianti užtvaras. Taip siekiama tobulinti individualų jaunųjų žaidėjų meistriškumą. Tiesa, ši taisyklė kol kas galios tik dvylikamečių čempionate.
Naujienų portalo Alfa.lt kalbintas Jono Valančiūno ir Rimanto Kaukėno treneris Gintautas Regina, dirbantis Vilniaus krepšinio mokykloje (VKM), teigė, kad užtvaros draudimo taisyklė nepamaišytų ir trylikamečių čempionatuose, o nuo keturiolikos metų jauniesiems talentams jau reiktų leisti žaisti visavertį krepšinį.
Tuo metu geriausias 2015–2016 m. MKL sezono treneris Sigitas Krukis, su Alytaus komanda triumfavęs septyniolikmečių šalies čempionate ir į Dzūkijos sostinę po 16 metų pertraukos sugrąžinęs MKL čempionų titulą, taisyklių naujoves vertina atsargiai.
Pasak Alytaus sporto ir rekreacijos sporto centro (ASRC) trenerio, visas šias naujoves galima vertinti dviprasmiškai, o daugelis jų tik apsunkina patį krepšinį ir darbą teisėjams.
Tuo metu G. Regina teigė, kad sporto mokyklų darbo kokybę reiktų vertinti pagal tai, kiek sugebama žaidėjų paruošti jaunimo rinktinėms: „Vis dėlto turime žiūrėti į tai, kiek konkreti sporto mokykla parengia aukšto meistriškumo krepšininkų, kurie atstovauja rinktinėms, pradedant jaunučių, baigiant vyrų komandomis. Manyčiau, treneriai turi orientuotis į asmenybių rengimą. Aišku, asmenybės ir komandinis rezultatas yra susiję dalykai.“
Žinomi strategai su Alfa.lt sporto žurnalistu pasidalijo mintimis apie jaunimo krepšinį ir pereinamąjį laikotarpį į klubines vyrų komandas, psichologijos svarbą ir taisytinus dalykus trenerių skatinimo sistemoje.
Norinčių apeiti sistemą visada atsiras
Kaip vertinate MKL taisyklių pakeitimus? – paklausėme pašnekovų.
G. Regina: „Tos taisyklės įsigaliojo, bet pirmosios oficialios rungtynės U12 (iki 12 metų) berniukams prasidės tik lapkričio mėnesį. Todėl kol kas galiu konstatuoti tik tai, ką matau, turėdamas tokio amžiaus komandą per treniruotes ir kontrolines rungtynes.
Ko gero, viskas bus aiškiau po sezono, bet pokyčiai matosi. Treneriai į pakeitimus sureagavo. Daugiau dėmesio skiria individualiam meistriškumui, nepradeda vaikų mokyti krepšinio nuo užtvarų statymo, bet imasi kamuolio valdymo, varymo, metimo technikos, apžaidimo „1 prieš 1“, perdavimo atlikimo. Tai galima pastebėti jau dabar. Kol kas ši taisyklė taikoma tik U12 amžiaus grupėje, tačiau tarp trenerių atsiranda draugiškas susitarimas – jeigu jaunesnė komanda žaidžia vyresniųjų amžiaus čempionate, treneriai prieš rungtynes pasitaria ir nusprendžia žaisti be užtvarų. Sakyčiau, ne pro šalį tokią taisyklę būtų taikyti ir trylikamečiams. Tai tikrai tikrai nepakenktų, o nuo keturiolikos metų jau būtų galima pradėti naudoti užtvarą.“
S. Krukis: „Sunku spręsti. Neleidimas spausti, naudoti aikštės gynybos, statyti užtvaros… Sako, štai serbai jaunimo amžiuje žaidžia be užtvarų. Ir ką? Vėliau jie daug geriau atrodo už mus, kad kažkurio amžiaus tarpsnio žaidžia be užtvarų? Yra trenerių, kurie tikrai žais be užtvarų. Atsiras ir gudraujančių, kurie sakys, kad čia ne užtvara, čia netyčia. Įmanomi visokiausi variantai. Nebuvo galima padėti gynyboje daugiau negu 3 sekundes, tačiau teisėjai į tai nekreipė dėmesio. Įsivaizduokime, palieki krepšininką žaisti „1 prieš 1“ ir niekas negali padėti, bet išeičių treneriai rasdavo. Tai tik apsunkina tą krepšinį, todėl visus tuos pakeitimus galima vertinti dviprasmiškai.“
Ar šiuo sprendimu yra patenkinti dauguma krepšinio mokyklų trenerių?
G. Regina: „Trenerių daug ir kiekvienas savaip supranta krepšinį. Be abejo, yra visokių nuomonių, bet kategoriškų „prieš“ pasisakymų nebuvo. Galbūt tik pirmos emocijos yra karštos, nes pačiam treneriui irgi reikia pergalvoti savo darbo metodiką, juk atsiranda kiti faktoriai, daugiau dėmesio reikia kreipti į kitus elementus. Mažesnių miestų komandose paprastai vienodo meistriškumo žaidėjų yra mažiau. Tokiais atvejais lyderiai dažniausiai žaisdavo „2 prieš 2“, todėl natūralu, kad tuomet treneris daugiau koncentruodavosi į tų krepšininkų žaidimą. Dabar jau reikia galvoti, kaip į žaidimą įjungti kitus krepšininkus, pakelti jų meistriškumą, kad jie aikštėje nebūtų tik statistai.“
S. Krukis: „Kadangi dabar su komanda žaidžiu jaunių čempionate, daugiausia bendrauju su tų komandų treneriais, todėl apie „mažiukų“ taisyklių pakeitimus negirdėjau nei džiaugsmo, nei liūdesio natų.“
Kaip vyksta taisyklių pokyčiai? Ar visi treneriai turi galimybę laisvai siūlyti savo idėjas LKF?
G. Regina: „Tų pakeitimų šiemet yra ir daugiau. Sakykime, žaidėjas gynyboje negali būti pagalboje baudos aikštelėje daugiau negu 3 sekundes. Tai naudinga, kadangi žaidėjai turiu daugiau galimybių siekti meistriškumo. Yra aktyviai dirbanti ir funkcionuojanti jaunimo meistriškumo komisija, į kurią įeina daug trenerių, dirbančių su vaikais pirmaujančiose krepšinio mokyklose. Komisijoje diskutuojami įvairūs klausimai. Tai nėra vieno žmogaus nuomonė. Vėliau tos diskusijos persikelia į sporto mokyklas. Į tam tikrus klausimus įjungiama ir Teisėjų asociacija, nes visus tuos taisyklių pakeitimus reikia sukontroliuoti, o tai yra procesas. Įvesti taisyklę yra viena, bet ar teisėjai sugebės ją sukontroliuoti? Ieškoma sprendimų, kad vėliau tie žaidėjai galėtų atsiskleisti savo amžiaus rinktinėse.“
Už rinktinės nario parengimą – 9 eurai per mėnesį
Neseniai paskelbtas praėjusio sezono krepšinio mokyklų reitingas. Žinoma, visi nori būti kuo aukščiau, todėl sportinio rezultato siekiama bet kokia kaina. Amžinas klausimas – kaip derinti komandinį žaidimą ir individualų meistriškumą?
G. Regina: „Vis dėlto turime žiūrėti į tai, kiek konkreti sporto mokykla parengia aukšto meistriškumo krepšininkų, kurie atstovauja rinktinėms, pradedant jaunučių, baigiant vyrų komandomis. Manyčiau, treneriai turi orientuotis į asmenybių rengimą. Aišku, asmenybės ir komandinis rezultatas yra susiję dalykai. Bet į pirmą vietą nestatyčiau to gero komandinio rezultato, tarkime, pirmos vietos. Turime daug pavyzdžių, kad komandos laimi čempionatus, bet iš tos komandos savo amžiaus rinktinėse yra labai nedidelis skaičius žmonių – 1–2. O galiausiai U20 rinktinėje jų visai nebelieka. Trenerio komandos rengimas buvo geras, bet galbūt per mažai skyrė dėmesio individualiam meistriškumui ir asmenybės ugdymui. Dabartinė reitingo nustatymo sistema yra pakankamai teisinga. Kiek žinau, dabar mokyklos daugiausiai taškų gauna už tai, kiek sportininkų atstovauja įvairaus amžiaus rinktinėms.“
S. Krukis: „Gal tada ir olimpinių žaidynių rezultatų nereikia skelbti? Gal kažkas po ta širma nori pasislėpti dėl tų visų nesėkmių? Yra tokių didesnių mokyklų, kur čempionais netampa berniukai ir vaikinai jau ilgą laiką. Kaip derinti individualų meistriškumą ir komandinį žaidimą? Trenerius reikia skatinti. LKF turi skatinti su jaunimu dirbančius trenerius. Tai gali būti finansinė, moralinė ar dar kita paskata, bet ji turi būti. Grantas Vasiliauskas su Lietuvos 17-mečių rinktine praėjusią vasarą laimėjo trečiąją vietą pasaulio čempionate. Man net niekas „ačiū“ iš federacijos atstovų nepasakė. Niekas nepasakė „ačiū“. Neseniai buvo pagerbimas – pagerbė žaidėjus, rinktinės trenerių štabą, o tie treneriai, kurie su tais krepšininkais pradėjo dirbti nuo pirmųjų žingsnių, naktimis kėlėsi ir sportavo?
„Ačiū“ per čempionato atidarymą pasakė Regionų lyga. Pagerbė, davė kažkokį krepšelį. Nesvarbu, kas jame buvo, bet esmė yra dėmesys. MKL ir LKF padėkoti pirmiesiems treneriams nereikia. Skatinkite trenerius, tada nereikės slėptis už reitingų. G. Vasiliauskas yra Lietuvos jaunių rinktinės narys. Pagal įstatus, man priklauso didesnis algos koeficientas. Žinote, kiek daugiau aš gaunu? Devyniais eurais. Mano alga padidėjo lygiai devyniais eurais. Niekas neskatina, todėl visi taip vienodai ir susiniveliavę.“
Psichologų paslaugų neaukština
Kai kurie jūsų atstovaujamos mokyklos žaidėjai šiuo metu vilki Vilniaus „Perlo-MRU“ aprangą ir ateityje tikisi papildyti „Lietuvos ryto“ vyrų komandą…
G. Regina: „Daug kas priklauso nuo pačių žaidėjų. Žinoma, tas laikotarpis tarp sporto mokyklos baigimo ir perėjimo į vyrų krepšinį yra labai svarbus ir sunkus. Iškart „Žalgiryje“, „Neptūne“, „Lietuvos ryte“, „Lietkabelyje“ jie tikrai nebus pajėgūs žaisti. Reikalingas tas tarpinis etapas Nacionalinė ar netgi Regionų lyga. „Perlo-MRU“ sistema pradeda funkcionuoti, žaidėjai, baigę sporto mokyklą, patenka geriems specialistams ir toliau ugdo savo meistriškumą. Noras, motyvacija ir gabumai duoda jiems šansą žaisti aukšto lygio klubinėje komandoje. Manau, prie viso to LKL klubai turėtų būti skatinami priimti į savo komandą jaunus žaidėjus. Reikia kažką sugalvoti, kad tai būtų naudinga abiem pusėms.“
Kalbant ne tik apie jaunimo, bet ir vyrų krepšinį. Kiek svarbus psichologinis pasirengimas?
G. Regina: „Meistriškumas ir psichologija yra susiję dalykai. Galime kviesti nors ir 10 psichologų ir tą žaidėją motyvuoti, bet jeigu krepšininko meistriškumas neatitinka tam tikro lygio, nepadės tas psichologas. Tik vienas kitas atėjęs iš NKL ir LKL tampa klubo lyderiais. Visiems kitiems reikalingas adaptacinis laikotarpis, kur pagrindinį vaidmenį tikrai atlieka ne psichologija. Tiesiog jam reikia laiko, kad jo sprendimai, priėmimo greitis ir tikslumas pakiltų į dar aukštesnį lygį. Kada žaidėjas pats mato, kad atlieka gerus ir savalaikius sprendimus, užtikrintai varosi kamuolį, jis ir psichologiškai jaučiasi gerai.“
S. Krukis: „Matome, kas dabar vyksta su „Šiauliais“. Vis dar laukiame pirmosios sezono pergalės. Lietuviai atėjo iš Nacionalinės lygos, o legionieriai… Gatviniai juodukai suėjo ir iš jų treneris nori civilizuoto krepšinio? Taip nebus. Kokius turi žaidėjus, su tais ir dirbi. Tu gali kažkokį labai skystos galvelės vyruką paimti ir su juo dirbti. Su juo gali dirbti 3 psichologai, bet dėl to jis premijos fizikos ar chemijos Nobelio premijos negaus.
Kalbant apie rinktinės pralaimėjimą Rio de Žaneire Ispanijos rinktinei 50 taškų skirtumu, ką tas psichologas? Viešpatie, ką tas psichologas būtų padėjęs? Ką, jie patys nesupranta, kur jie yra, kas jie yra? Žaidėjas pats save turi motyvuoti. Ar treneris turi motyvuoti žaidėją? O kas tada trenerį turi motyvuoti? Taip, treneris turi paruošti komandą, pasakyti užvedamąją kalbą. Gal rinktinės spragos buvo pasiruošime, o psichologinis aspektas yra tik priedanga? Žaidėjas privalo turėti galvą, širdį, vadinamus kiaušinius. Jeigu neturi, tai neturi. Jeigu neturi savigarbos…Turi būti toks požiūris – „jis man tiek taškų neįmes. Neleisiu iš savęs tyčiotis. Gausiu 5 pražangas ir sėsiu ant suolo arba jį uždengsiu“. Aišku, psichologas nėra kažkoks blogis. Gal tai ir padėtų. Jeigu turi pinigų, gali jį pasisodinti, bet darbo esmė yra krepšinio aikštėje. Pažįstu savo žaidėjus. Žinau, ant kurio galiu rėkti, o ant kurio ne. Vienam reikia griežtesnio žodžio, kitam protingesnio žodžio. Taip ir tvarkaisi.“
Informacija: ALFA.lt
