A. Šležas: Norint žaisti aukštame lygyje, nuo pat mažens labai svarbu nuoširdus ir sąžiningas darbas

A. Šležas: Norint žaisti aukštame lygyje, nuo pat mažens labai svarbu nuoširdus ir sąžiningas darbas

Su Vilniaus „Rytu“ aibę trofėjų iškovojęs Andrius Šležas šiuo metu ugdo jaunuosius talentus. 6 sezoną Vilniaus krepšinio mokykloje (VKM) dirbantis treneris prasidėjusiame Lietuvos moksleivių krepšinio lygos (MKL) sezone yra atsakingas už perspektyviausių U13 ir U18 krepšininkų tobulėjimą.

Man trenerio darbas patinka. Dirbu su dideliu užsidegimu, stengiuosi tobulėti, ieškoti, atrasti. Norisi ne tik pergalių. Norisi išauginti ir profesionalių žaidėjų“, – sako 45-erių specialistas.

Išskirtiniame interviu Vilniauskm.lt svetainei A. Šležas atskleidė savo treniruojamų komandų tikslus 2020–2021 m. MKL sezone ir akcentavo, kas yra svarbiausia norint tapti profesionaliu krepšininku.

Europos taurėje, Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) Šiaurės Europos krepšinio lygoje (NEBL) ir Baltijos krepšinio lygoje (BBL) su „Rytu“ triumfavęs puolėjas su malonumu aptarė ir dabartines Vilniaus klubo aktualijas.

Tik aukščiausi tikslai

– Kokiomis nuotaikomis pasitinkate MKL sezono startą? – vilniauskm.lt paklausė A. Šležo.
– Nuotaikos geros. Su 2008 m. gimusiais krepšininkais jau startavome metais vyresnių U14 berniukų čempionate. Pirmose B diviziono rungtynėse pavyko įveikti stiprią SKM komandą. U13 B divizione „VKM-II“ komanda startavo lengva pergale, bet jos nesureikšminu. Džiaugiuosi savo komandomis, ypač mažaisiais krepšininkais. Jie labai darbštūs, stengiasi. 2008 m. „VKM-I“ komanda apskritai labai motyvuota ir su ja dirbti man yra labai malonu. Čia tikslai yra patys aukščiausi – savo metų U13 A divizione turime kovoti dėl pirmųjų vietų. Šis čempionatas turėtų būti labai konkurencingas ir įdomus. Noriu, kad būtų kuo daugiau „stresinių“ rungtynių, nes jose vaikai ir aš, kaip treneris, augame labiausiai, įjungiame aukščiausią pavarą.

Kiek daugiau klausimų kyla U18 čempionate. Praėjusį sezoną prieš sustabdant U17 pirmenybes  žygiavome užtikrintai – turėjome 14 pergalių ir 2 pralaimėjimus. Vasarą įvyko daug pokyčių – kelis krepšininkus atidavėme „Ryto“ jaunimo komandoms, 4 pagrindiniai komandos krepšininkai nutarė toliau mokytis ir sportuoti užsienyje.

– Kas svarbiausia norint tapti profesionaliu krepšininku? Į ką reiktų atkreipti dėmesį vaikams ir tėvams?
– Norint žaisti aukštame lygyje, nuo pat mažens labai svarbu nuoširdus ir sąžiningas darbas. Žinoma, reikia turėti fizinius duomenis, bet juos taip pat reikia vystyti, stiprinti. Ir, aišku, reikia klausyti trenerio (šypsosi).

Trenerio darbe mato didelę prasmę

– VKM treneriu dirbate jau 6 sezoną. Kokius ryškiausius prisiminimus išskirtumėte per pastarąjį laiką?
– Kai prieš 5 metus atėjau dirbi į vaikų krepšinį, mano mąstymas buvo visai kitoks. Daug bendravau su treneriais, lankiausi seminaruose, kuriuose aptariami svarbiausi krepšininkų ugdymo klausimai. Aišku, dabar taip pat tenka daug kurti, adaptuoti, pritaikyti specifinius pratimus, derinius ir t. t.

Man patinka aktyvūs tėvai, sportuoti ir dirbti norintys vaikai, kurie nori pasiekti pergalių ir eiti link profesionalaus krepšinio. Kai pasikalbame su draugais, buvusiais krepšininkais, jie sako, kad dar žaisdamas profesionaliai mėgau patarinėti ir suaugusiems, ir vaikams. Tiesa sakant, aš to pats net nepastebėjau (šypsosi). Man trenerio darbas patinka. Dirbu su dideliu užsidegimu, stengiuosi tobulėti, ieškoti, atrasti. Norisi ne tik pergalių. Norisi išauginti ir profesionalių žaidėjų.

–  Ar ateityje turite ambicijų tapti „Ryto“ klubo treneriu?
– Kodėl gi ne? Jeigu dirbi treneriu, nori siekti vis daugiau, tai veda link profesionalų krepšinio. Gražiausius karjeros ir gyvenimo metus praleidau „Ryte“. Man ten viskas žinoma, sava. Į viską žiūriu paprastai – jeigu kažkada būsi reikalingas, tave pakvies. Galbūt nebūtinai kaip vyriausiąjį trenerį, galbūt galima pradėti nuo, tarkime, trečiojo asistento, kuris dirbtų su jaunais žaidėjais, dalintųsi informacija su vyr. treneriu.

– Pastaruosius 3 metus VKM pasižymėjo itin stipriomis  abiturientų kartomis. Būtent iš jų į didįjį krepšinį atėjo Ąžuolas Tubelis, Augustas Marčiulionis, Marekas Blaževičius, Deividas Sirvydis, Domantas Vilys ir kiti. Ar tarp dabartinių VKM auklėtinių matote panašaus kalibro krepšininkų?
– Jų tikrai yra. Pavardžių nenoriu įvardinti vien dėl to, kad jiems nepadaryčiau meškos paslaugos. Statistika, deja, negailestinga. Proporcija tokia, kad iš 1000 vaikų profesionalais tampa 3–4.  Jeigu dabar esi geriausias tarp savo bendraamžių, dar nereiškia, kad taip bus po 2–3 metų. Taip pat nereikia užmiršti ir vėlesnio brendimo krepšininkų. Galbūt šiandien jie niekur nematomi, bet po kelių metų jie atsiskleis ir pasieks jūsų minėtų krepšininkų lygį.

Informacija: www.vilniauskm.lt