„Manijos Moksleivių krepšinio lyga“ įspėjo Sabonio KC 2001 metų komandą dėl netinkamo jaunųjų krepšininkų tėvų elgesio

2013 04 30 „Manijos Moksleivių krepšinio lyga“ išsiuntė įspėjimą Kauno Arvydo Sabonio krepšinio centrui, dėl sunkiai suvaldomų tėvelių elgesio. Tokių priemonių buvo imtasi po „Pirmojo iššūkio“ varžybų Šilutėje, kai Sabonio KC I komandos žaidėjų tėvai įžeidinėjo rungtynių teisėjus, trukdė mačo eigai. Tai jau ne pirmas 2001 metais gimusių „saboniukų“ tėvų išsišokimas. Prieš kurį laiką jaunųjų krepšininkų tėvai savo „pasirodymą“ surengė Kaune.  „Manijos Moksleivių krepšinio lyga“ įspėja A.Sabonio KC centrą, o pasikartojus panašiems incidentams jaunieji „saboniukai“ bus priversti žaisti kelias rungtynes be žiūrovų ir gali būti pašalinti į žemesnius divizionus. A.Sabonio KC I komandos tėvų elgesio Šilutėje aprašymas (kalba netaisyta): Kiek teko pastebėti, kai jaunieji krepšininkai važiuoja žaisti Lietuvos moksleivių krepšinio lygos (MKL) varžybų iš didžiųjų Lietuvos miestų į provincijas, juos dažnai lydi jų tėveliai. Šaunu, kai vykstant kovai aikštelėje, sukuriama sveika komandų palaikymo atmosfera. Tai priverčia pasitempti ir komandų žaidėjus, ir trenerius, ir teisėjus. Kiekviena išvardinta grandis, nors klaidų ir neišvengia, stengiasi pasirodyti arba atlikti savo darbą kuo geriau. Tačiau ne visada tie, kurie atvyksta stebėti krepšinio spektaklį, lieka tik stebėtojais arba „sveiko proto“ sirgaliais. Šių metų balandžio 26 dieną Šilutėje vyko MKL „Pirmo iššūkio“ varžybos, kuriose žaidė Šilutės SM ir Kauno Sabonio KC I vaikai, gimę 2001 metais. Abiems komandoms varžybos buvo labai svarbios. Svečių komandą į Šilutę atlydėjo 7 ar 8 tėveliai ir mamytės. Dalis jų varžybas stebėjo salės balkone, didesnė dalis sėdėjo (vėliau stovėjo, besibaigiant varžyboms jau ir lakstė) salės apačioje šalia šoninės linijos priešais sekretoriato stalelį. Šilutės krepšinio sporto salė nėra tokia plati, tad nuo šoninių linijų iki suoliukų, kur jie sėdėjo – max 0,5 m. Prasidėjus varžyboms ir komandoms tik spėjus atlikti 2-3 puolimo atakas, prasidėjo  Kauno komandos žaidėjų „mamyčių šou“. Nepatenkintos teisėjų sprendimais ir jau su iš ankstine nuomone, kad teisėjai vis tiek „nušvilps“ varžybas, isteriškais balsais (viena iš jų net įbėgusi į aikštelę) paleido tokių žodžių tiradą, kad teisėjams teko prieiti prie jų ir paprašyti elgtis kultūringiau. Į šį prašymą buvo atsakyta žodžiais „Ką tu čia mums aiškini!“. Komandos treneriai bei vaikai, žaidžiantys „Pirmame iššūkyje“ žino, kad varžybose jie turi laikytis tam tikrų specifinių gynybos taisyklių, pvz: kai kita komanda valdo kamuolį, gintis tik nuo vidurio linijos iki 4 kėlinio paskutinių 2 min. Bet vaikai yra vaikai ir kartais tenka jiems priminti. Kai buvo kreiptasi į tuo metu aikštėje esančius Kauno komandos žaidėjus (vėliau ir į trenerį) su prašymu laikytis šios taisyklės, ir tik vardan to, kad jiems nebūtų fiksuojamos pražangos jų puolimo zonoje jiems ginantis, iš vienos jų mamos sulaukė agresyvios replikos „Tu ką, paskaitą atvažiavai čia vesti?“ Tiek neapykantos mintyse ir žodžiuose teisėjams, kad net nesuprato teisėjų pagalbos jų pačių vaikų komandai! Ir kas šioje situacijoje aklas?  Varžybų eigoje įvyko kontaktas tarp dviejų žaidėjų, ko eigoje svečių komandos žaidėjas susimušė kelio sąnarį. Po akimirkos į aikštelę vėl įbėgo ta pati mama, kuri jau rungtynių pradžioje buvo perspėta dėl savo elgesio. Paprašius išeiti iš aikštelės, išgirdome pasiūlymą „Eik tu š…!“. Priėjus prie svečių komandos trenerio su prašymu, kad jis kreiptųsi į savo žaidėjų tėvus, nes kitu atveju teks nutraukti varžybas arba kviesti policiją. Tuo metu įsisiautėjusią mamą iš aikštelės ištraukė kiti tėvai. Gal ir klystu, bet bendraujant su svečių komandos treneriu, supratau, kad jis bejėgis dėl jo komandą „palaikančios grupės“ elgesio. Šiaip priekaištų dėl trenerio elgesio varžybų metu neturiu. Be to, suprantu: „Kas moka, tiems šokama“. Pripažįstu, žodinis svečių teroras (daugelį situacijų nepagrįstas) su įmantriausiais epitetais visų varžybų metu šiek tiek „išmušė iš balno“ jaunąjį teisėją (nefiksavo keletą akivaizdžių pažeidimų antroje žaidimo pusėje). Tačiau, jeigu jau visas varžybas tėvai-svečiai bandė mokyti teisėjus, kaip jiems teisėjauti, jie turėtų bent išgirsti ir tai, kad beveik visais atvejais kitas teisėjas negali kištis į kolegos priimamus sprendimus. Jis gali tik diskutuojant patarti, kaip teisingai traktuoti tą pačią situaciją kitą kartą. Teisėjų asociacijos seminaruose teisėjus moko viską girdėti, bet ne į viską reaguoti; nediskutuoti su žiūrovais, išlikti mandagiais ir oriais, nors ir kaipnepagrįstai „plūstų“. Negalimą bausti žiūrovų už tai, kad viešai įžeidinėja. Klausimas Su tuo kovoti ar Toleruoti? Ar tai Madinga, ar taip Elgiasi tik tie, kuriems krepšinio žinių ir kultūros stinga? Šiuo atveju tiesiog nenoriu tylėti. Nenutraukė varžybų, nes nenorėjo atimti iš jaunųjų žaidėjų galimybės kovoti iki galo. Sustabdė ir pedagoginis mąstymas. Džiaugiausi, kad mažo miestelio vaikai gali kaip lygus su lygiu kovoti su didmiesčio vaikais. Tačiau liūdino, kad šiose rungtynėse pagrindinės personos buvo tėvai, o ne žaidėjai! Atvirai galiu pasakyti, kad jie trukdė teisėjų ir, kaip vėliau sužinojau, sekretoriato darbui. Šių tėvų arogancija ir priešiškumas varžybų teisėjams, kuris buvo rodomas ir po varžybų (siūlymas mano kolegai eiti pasikalbėti į lauką arba pypinimas mašinų aikštelėje išvažiuojant (net juokinga, kai suaugę taip elgiasi)), leidžia manyti, kad, jeigu jau atvažiavo į provinciją ir dar piniginės ne tuščios, TAI GALIMA ELGTIS KAIP NORI –  net kiaule su pakrikusiais nervais pavirsti. Tebūnie šios išsakytos mintys būna tarsi nebylus šauksmas tyruose, ir galbūt kažkuris stebintis savo atžalų žaidimą krepšinio aikštelėje pamatys tai teisėjų akyse…