Praėjusių metų Lietuvos moksleivių krepšinio lygos „TICHĖ 3×3“ čempionatas buvo išskirtinis ne tik tuo metu rekordiniais komandų skaičiais, bet ir tuo, kad vyriausiųjų grupę laimėjusios komandos įgijo teisę atstovauti Lietuvą Europos jaunimo olimpiniame festivalyje, kuris vyko Šiaurės Makedonijoje.
Lietuviai šiame čempionate nebuvo tik dalyviai, po itin atkaklių, varginančių kovų Tadas Augustauskas, Neilas Vitkauskas, Tautvydas Rudys ir Ignas Leščiauskas įveikė visus savo varžovus ir tapo šių žaidynių čempionais bei parvėžė į Lietuvą žibančius aukso medalius.
Auksinis berniukas Ignas pernai varžėsi su metais vyresniais, o šįmet jau jis yra metais vyresnis už savo komandos draugus ir stojo į kovą dėl savo antrojo „TICHĖ 3×3“ čempionų titulo. Užtikrintas „Silverstars“ ekipos pasirodymas visuose 3 turuose lėmė jų patekimą į finalą, tad nusprendėme pakalbinti Igną, kad pasidalintu savo įspūdžiais iš praėjusių metų ir palygintu kaip pasikeitė jo gyvenimas pastaruoju metu.
Ignai, antrus metus iš eilės atstovauji „Silverstars“ komandą MKL ,,TICHĖ 3×3“ čempionate, papasakok plačiau kas atvedė tave į 3×3 krepšinį ir koks klubas yra „Silverstars“?
Kažkokio specifinio žmogaus nebuvo arba nelabai pamenu, kas mane atvedė į 3×3 krepšinį, nes tokiuose turnyruose dalyvauju nuo mažų dienų – vasaromis su komandos draugais visada dalyvaudavome. O prieš porą metų gavau pasiūlymą iš Svajūno Sidabro atstovauti „Silverstars“ klubą apie kūrį buvau girdėjęs ir matęs juos įvairiuose turnyruose jau anksčiau. Pats „Silverstars“ klubas gyvuoja jau beveik 7 metus, todėl garbė atstovauti komandai, kuri mano nuomone yra profesionaliausia ir geriausia į jaunimą orientuota 3×3 organizacija Lietuvoje. Tai klubas, kuriame netrūksta labai zdaug geros nuotaikos. Vasaros metu ir ne tik, visi žaidėjai jaučiamės, kaip žvaigždės, kadangi daug dėmesio skiriama socialiniams tinklams.
Kaip prisimeni praėjusių metų MKL ,,TICHĖ 3×3“ čempionatą ir momentą, kai supratote, kad iškovojote teisę vykti į EYOF?
Iš praėjusių metų atsimenu, jog vos nepavėlavau į pirmas rungtynes, nes teko iš karto važiuoti po 5×5. Dar vienas puikiai įstrigęs momentas – finalinio etapo ketvirtfinalis. Buvo labai įtempta kova ir, likus minutei, pralaiminėjome 2–3 taškais. Tuo metu galvoje kažkur giliai buvo kilusi mintis, kad gali mūsų kelionė į Skopję išslysti iš rankų. Bet parodėme tvirtą charakterį, Tadas Augustauskas ėmėsi lyderio vaidmens ir sugebėjome laimėti rungtynes. Po šios pergalės jau turėjau nuojautą, kad laimėsime ir finalą. Laimėjus MKL 3×3 buvau pilnas laimės, tačiau supratimas, kad pagaliau atstovausiu Lietuvai tarptautiniame turnyre, atėjo tik po poros savaičių.
Kokia buvo didžiausia pamoka ar patirtis, kurią parsivežei iš EYOF, ir kaip ji pakeitė tave kaip žaidėją?
Daug pamokų gauta Makedonijoje, tačiau tikriausiai viena pagrindinių, tai jog, reikia kovoti iki galo ir visiems atlikti savo užduotis aikštelėje iš visų jėgų. Tai padeda ir šiame sezone. Žinoma, nepamirškime ir to, jog kiekvienose rungtynėse reikia atsipalaiduoti, juk „chill n flow“.
Kokie buvo didžiausi iššūkiai žaidžiant tarptautiniame turnyre ir kuo jis skyrėsi nuo varžybų Lietuvoje?
Kalbant apie pačią Makedoniją, didžiausias iššūkis buvo oro sąlygos. Makedonijoje buvo labai karšta vasara – apie 40 laipsnių, todėl pradžioje buvo sunku priprasti. Dar vienas iššūkis buvo ūgių skirtumas. Tačiau jau daug metų žaidžiame be labai didelių žmonių, esame visi mobilūs, todėl pavyko ir su tuo susidoroti.
Ar galėtum palyginti praėjusių ir šių metų čempionatą, ar jaučiasi skirtumai tarp varžovų pajėgumų ar jaučiasi, kad vis daugiau žaidėjų pripranta prie 3×3 krepšinio? Ar pasikeitė tavo pasiruošimas ir nusiteikimas šių metų „MKL TICHĖ 3×3“ finalui, lyginant su praėjusiais metais?
Manau, šiais metais komandų lygis yra aukštesnis negu praėjusiais – matosi, kad komandos dirba, treniruojasi ir pradeda vis labiau priprasti prie 3×3 krepšinio. Kalbant apie pasiruošimą, manau, kad nuo praeitų metų jis nelabai skiriasi. Vis tiek dauguma mūsų pasiruošimo vyksta vasaros metu, todėl patirties turime. Galima pastebėti ir tai, kad MKL 3×3 etapus laiminčiose komandose yra mano vasaros bendraklubių, Silverstars komandai atstovaujančių žaidėjų, todėl patirtis persiduoda visame čempionate.
Ar turi kokių nors ritualų ar vidinių motyvacinių dalykų prieš svarbiausias rungtynes?
Kažkokių išskirtinių ritualų prieš 3×3 turnyrus neturiu – klausau muzikos ir tiek. Bet per paskutinį turnyrą susigalvojome (labiau Svajūnas sugalvojo) ritualą prieš rungtynes: sueiname į ratą, „susijungiame“ alkūnėmis ir tariame savo moto – „chill and flow“. Asmeninių ritualų daugiau turiu prieš 5×5 rungtynes.
Kokie tavo ir komandos tikslai šiame finaliniame etape – ar jautiesi pasiruošęs apginti titulą?
Nors apart manęs visa sudėtis yra metais jaunesnė ir labiau ruošiasi kitų metų čempionatui. Tačiau tiek mano, tiek komandos tikslas yra laimėti čempionatą ir apginti praėjusių metų čempionų titulą. Turime tikrai gerą komandą ir jaučiuosi pilnai pasiruošęs apginti praėjusių metų auksą.
Ką patartum jaunesniems 3×3 žaidėjams, kurie svajoja ne tik laimėti čempionatą, bet ir atstovauti Lietuvai tarptautinėje arenoje?
Pagrindinis patarimas būtų nenustoti dirbti, būti disciplinuotiems, nes per darbą ateina rezultatai. Kaip sakoma – per kančias į žvaigždes.
Lietuvos moksleiviu krepšinio lyga kviečia visą krepšinio bendruomenę atvykti kovo 15-ąją į Prezidento Valdo Adamkaus sporto centrą Akademijoje palaikyti jaunųjų ateities 3×3 krešpinio žvaigždžių ir talentintų jaunuolių, kovosiančių dėl galbūt pirmųjų savo 3×3 titulų gyvenime. Renginio metu vyks seminaras „Vaiko psichologinis saugumas sporte: atsakomybė ir ribos“, kurį organizuoja Lietuvos moksleivių krepšinio lyga kartu su ilgamečiu partneriu – Lietuvos sporto universitetu.
