2014 05 08 Trenerio Donato Sabaliausko auklėtiniai – gim. 1999 m. Š.Marčiulionio KA I-ELECTROLUX komanda antrus metus iš eilės tapo MKL čempione. Praėjusiais metais ji buvo geriausia Lietuvoje keturiolikmečių, o šiame sezone – penkiolikmečių komanda.
Apie ruošimąsi Finalo ketvertui visą sezoną, nusiteikimą lemiamos varžyboms ir dėkingumą visiems palaikiusiems kalba Š.Marčiulionio KA I-ELECTROLUX komandos treneris Donatas Sabaliauskas.
„Prieš dvejus metus, kai pradėjau treniruoti šią komandą, niekas nesitikėjo, kad tame sezone nukeliausime iki Finalo ketverto, o mes tąsyk Alytuje kovėmės finale. Praėjusiame sezone labai norėjome iškovoti pirmąjį aukso medalį (neskaitant „Pirmojo iššūkio“ B laimėjimo su kitu treneriu), todėl pernai buvo didžiulis džiaugsmas, kad iškovojome aukso medalius, pasiekėme patį viršų.
Šiame sezone jau reikėjo ginti čempionų vardus. Nuo pat sezono pradžios koncentravomės į visą sezoną, ne vienas kurias nors rungtynes, todėl ir emocijos po finalo buvo kiek kitokios. Viso sezono metu jautėme, kad kiti treneriai motyvuoja savo auklėtinius geriau žaisti, nes žaidžia prieš čempionus. Prieš mus visos komandos žaidė susikaupusios, todėl reikėjo kovoti iš visų jėgų.
Analizuojant Finalo ketverto dalyvių sudėtis, aš buvau bene ramiausias, nes turime gerai subalansuotą komandą su labai stipria priekine linija. Nors komandos, atrodė, apylygės, aš viduje galvojau tik apie pirmąją vietą. Važiavome į Klaipėdą apginti čempionų vardo. Vienoks džiaugsmas yra tada, kai pirmą kartą tampi čempionu ir visai kitas džiaugsmas yra kitą kartą, kai apgini čempionų vardą ir žinai, kad kiti labai norėjo jį atimti…
Aš sakau savo auklėtiniams, kad jie turi atrasti savo vietą komandoje, atsižvelgiant į trenerio pasirenkamą sistemą, taktiką. Buvau atakuojančiu žaidėju, todėl visąlaik kartoju auklėtiniams, kad jei jie laisvi,- turi mesti, bet turi žinoti savo galimybes. Jei žaidėjas mažas, tai turi rasti laisvą plotą prie tritaškio linijos, kur galėtų įbėgti ir gauti kamuolį. Jei didelis – jo kitokie uždaviniai. Aš patariu, bet vaikai turi užsiimti savianalize, t.y. patys analizuoti savo žaidimą.
Džiaugiuosi, kad šiame sezone labai gražiai atsiskleidė dviejų centrų – Tado Vaičiūno ir Luko Kišūno tandemas. Jie abu dabar jau gerai žaidžia nugara į krepšį, tuo įgydami pranašumą prieš to nedarančius kitus centro puolėjus. Tadas yra aukštas universalus žaidėjas, o Lukas šiais metais padarė didelę pažangą ir dabar yra pagrindinis komandos centro puolėjas. Malonu, kad jie aikštelėje labai gerai jaučia vienas kitą.
Sezono metu komandai stiprėti labai padėjo rungtyniavimas su metais vyresnėmis komandomis. Mes galėjome stiprinti savo žaidimą, pasitikrinti, ko išmokome bei išsikelti naujus uždavinius. Mano pagrindinių žaidėjų motyvuoti nereikia, kai jie rungtyniauja prieš stipresnius žaidėjus. Finalo ketverto varžyboms ruošėmės visą sezoną.
Per Velykas dalyvavome tarptautiniame turnyre Paryžiuje. Turnyras buvo įtemptas, žaidėme prieš stiprias komandas, bet tai buvo naudinga patirtis, nes viską buvome taip susiplanavę, kad per dvi savaites iki MKL Finalo ketverto atsigautume. Prancūzijoje daugiau rungtyniavo ir antrasis mūsų penketukas. Išvyka buvo labai įdomi, turininga, mano auklėtiniai dar labiau susidraugavo.
Prieš finalą vaikams pasakiau, kad jūs esate šios aikštelės šeimininkai, todėl jie išėjo laimėti ir kovėsi dėl kiekvieno centimetro. Net apšilimas buvo kitoks, ir susikaupimas, ir rankų sudėjimas prieš rungtynes. Jie viską darė ryžtingai ir teisingai, todėl pergale neabejojau nuo pat finalo pradžios. Kauno komanda stipri savo gynėjais, bet mes gerai juos dengėme ir neleidome laisviems mesti.
Mes labai gerai išanalizavome varžovų, jų lyderių žaidimą, ir finalo ketverto varžybose jie neatskleidė savo geriausiųjų savybių. Noriu padėkoti man padėjusiam treneriui Tomui Purliui, su kuriuo buvo malonu dirbti Finalo ketverto metu, ir Michailui Levinui, kuris filmavo varžybas bei padėjo mums analizuoti varžovų žaidimą. Tai labai svarbu, kai lemiamų varžybų metu dirba gerai sutarianti komanda.
Dėkoju visam akademijos kolektyvui, kuris mane labai palaikė ir sirgo už mus. Esu dėkingas Šarūnui Marčiulioniui už suteiktą galimybę dirbti su šia komanda ir pasitikėjimą manimi. Nuoširdžiai dėkoju komandos rėmėjui Deimantui Kirliui su žmona Aušra už įdėtas į komandą pastangas, viltis ir lėšas. Ir labai dėkoju savo auklėtiniams už puikų darbą viso sezono metu, taip pat vaikų tėveliams, kurie labai sirgo už savo vaikus.“
Informacija: Šarūno Marčiulionio krepšinio akademija
