2014 05 22 Trenerio Edvino Justos auklėtiniai – gim. 2001 m. berniukų komanda laimėjo abu MKL Vaikų B čempionato Finalo ketverto susitikimus ir antrą kartą iš eilės tapo Lietuvos čempione! Tarp metais vyresnių komandų šie trylikamečiai MKL Vaikų A čempionato III divizione užėmė ketvirtąją vietą. Vyresnioji trenerio Edvino Justos auklėtinių komanda Š.Marčiulionio KA I-HIMĖJA, buvusi tvirta
Reguliaraus sezono lydere, netikėtai finale po pratęsimo prarado galimybę pasipuošti aukso medaliais.
Apie vieno savaitgalio metu dalyvavimą dviejų Finalo ketvertų varžybose, nusivylimą ir džiaugsmą, gerą jaunesniųjų auklėtinių žaidimą pasakoja Š.Marčiulionio KA gim. 1998 m. ir 2001 m. komandų treneris Edvinas Justa.
„Nors praėjusį savaitgalį vyko du finalai Vilniuje ir Plungėje, kuriuose rungtyniavo mano auklėtiniai (gim. 1998 m. ir gim. 2001 m.) buvo sunku fiziškai, bet emociškai buvo lengviau, nei būtų tada, jei Finalo ketvertų varžybos vyktų skirtingų savaitgalių metu. Džiaugsmas, laimėjus su jaunesniais auklėtiniais, tarsi sumažino nusivylimą, nelaimėjus su vyresniais.
Pralaimėjus įtemptą gim. 1998 m. finalą šeštadienį, reikėjo skubiai vykti į Plungę ir rungtyniauti su gim. 2001 m. komanda pusfinalyje, todėl reikėjo labai mobilizuotis ir negalvoti apie tai, kas buvo. Kai laimėjome šį pusfinalį, reikėjo ruoštis finalui. Taip, nuoskauda buvo, bet ji buvo mažesnė, nei būtų kitu atveju. Kitą dieną jau laimėjome finalą ir šventėme trylikamečių pergalę, tai nebuvo laiko savęs gailėtis, vyravo džiaugsmingos nuotaikos.
Džiaugiuosi, kad mano jaunesnieji auklėtiniai labai gerai žaidė, stengėsi, ir emocijos šio Finalo metu buvo sveikai teigiamos. Esu labai patenkintas vaikų nusiteikimu ir kovingumu. Pusfinalio varžovus sužinojau tik likus savaitei iki Finalo, todėl pasiruošimui nebuvo daug laiko. Vis tik galvojau, kad finale susitiks stipriausios Reguliaraus sezono ekipos, taip ir buvo, o šioms varžyboms pasiruošimas vyksta visą laiką, nes komandų treneriai visada seka artimiausių varžovų situaciją.
Dabar šioje amžiaus grupėje yra kokios penkios stipresnės už kitas komandos, kurios tarpusavyje ir ateityje kovos dėl medalių. Ar įsiterps kokia nauja komanda,- ateitis parodys. Ši karta turi aukštų ir stiprių žaidėjų. Vaikai dabar anksčiau bręsta, todėl Finalo ketverte šioje amžiaus grupėje jau buvo 4-5 berniukai, kurių ūgis viršijo 190 cm.
Plungėje varžybos vyko triukšmingoje šventinėje aplinkoje. Organizatoriai įsteigė papildomus keturis prizus geriausiems komandų žaidėjams bei atminimo medalius ketvirtajai vietai. Vaikų palaikyti atvažiavo beveik visi dviejų Vilniaus komandų ir vienos Kauno ekipos tėveliai, broliukai, sesutės, seneliai, kurie labai karštai palaikė saviškius..
Namų darbus padarėme tiek pasiruošimo laikotarpyje, tiek ir Finalo ketverto metu. Vaikai jau tampa jaunais profesionalais, todėl daug dėmesio skiriame visam pasiruošimui, mitybai ir dienos režimui. Rolandas Jarutis, kartu vadovavęs žaidimui Plungėje, padėjo man ir vaikams savo patarimais, situacijos matymu tarsi iš šalies. Dėkoju Šarūnui Marčiulioniui, kuris visą sezoną patarinėjo mums, mokė vaikus taktinių gudrybių. Esu dėkingas ir komandos vaikų tėveliams, kurie visaip, kaip tik gali, visą laiką padeda mums.
Žaidžiant tarp metais vyresnių komandų, pogrupyje laimėjome visas rungtynes iki antrojo etapo. Po antrojo etapo išleidome du savo pagrindinius žaidėjus padėti rungtyniauti kitoms komandoms, tada mūsų žaidimas kiek susilpnėjo, nors ir patekome į Finalo ketvertą. Ten sužaidėme labai naudingas varžybas, nors ir nelaimėjome medalių. Šiame sezone tarp bendraamžių dalyvavome turnyruose Šiauliuose ir Rygoje, kur tapome nugalėtojais. Vasarą planuojame stiprinti žaidėjų individualias savybes, gerinti techniką.
Kalbant apie gim. 1998 m. komandą, finalas mums nesusiklostė: buvo labai prastas mūsų komandos pataikymo procentas. Visi rodikliai geresni, nei kauniečių, išskyrus metimus. Žaidėjai nepataikė, atrodo, iš labai patogių padėčių, iš po krepšio. O laimi tas, kas daugiau įmeta… Tai psichologiniai, emociniai dalykai.
Finalo ketverte reikia prisiimti atsakomybę, todėl kai kam tai yra labai didelė našta. Visi stengėsi, buvo pasiruošę, bet nepakėlė tos naštos. Jiems reikėjo įrodyti, kad yra geriausi, bet jie to nepadarė. Jau pačioje pradžioje, kai pirmajame kėlinyje atsilikinėjome 16 taškų, jautėsi, kad kai kurie vaikinai nesusitvarko su emocijomis.
Pusfinalio susitikimas irgi nebuvo lengvas, nors ir visąlaik pirmavome, bet daug nepataikėme ir varžovai atsilikinėjo nedideliu skirtumu. Nors ir pralaimėjome finalines varžybas, bet tai nėra tragedija. Nepavyko laimėti, reiškia reikia daugiau dirbti. Sezonas nebuvo blogas, tas vienas metimas tik sugadino jo pabaigą. Žaidėme gana stabiliai, pralaimėjome tik dvejas rungtynes. Vaikinai stengėsi, norėjo laimėti, bet nepavyko…“
Informacija: Šarūno Marčiulionio krepšinio akademija
