Spalio 30 d. „Tornado” krepšinio mokyklos treneriai tobulino savo žinias seminaruose. Pirmasis pasidalijęs žiniomis buvo olimpinių žaidynių prizininkas, nusipelnęs krepšinio treneris Rimas Kurtinaitis. Trumpai apie susitikimą su juo skaityti galite čia. Po R. Kurtinaičio estafetę perėmė ilgametis “Tornado” KM treneris – Andrius Macijauskas. Išleidęs 2001 m. g. vaikinų kartą, A. Macijauskas susikoncentravo į pradinio rengimo grupių vaikų rengimą ir su kolegomis pasidalijo įvairiais pratimais, kurie padeda vaikams ne tik lavinti fizines savybes, bet ir ugdyti kūrybiškumą, discipliną, tuo pačiu paruošiant juos būsimoms rinktinėms ir įskiepijant meilę sportui. Po seminaro pakalbėjome su Andriumi, kas jį paskatino pasirinkti trenerio kelią ir kokius pagrindinius pradinio ugdymo treniravimo principus jis išskiria.
„Paradoksas, tačiau rinkdamasis šią specialybę svajojau būti Lietuvos rinktinės ir Eurolygos komandos treneriu, – pasakojo treneris Andrius Macijauskas. – Dirbdamas išsigryninau, kas man patinka, sekasi ir ko aš noriu. Varžybos man visada keldavo didelį stresą, labai pergyvendavau dėl pralaimėjimų. Darbas su mažiausiais man duoda labai daug gerų emocijų. Jie niekada nepaslėps savo emocijos. Jeigu treniruotė bloga, tai iškart matysis vaiko veide. Jeigu treniruotė ar šventė labai patinka, jis taip pat to nepaslėps. Laikui bėgant pradėjau vesti vaikų gimtadienius, šventes rengti stovyklų planus ir jas vesti. Bet labiausiai už viską man patinka vaiko raida. Net mano baigiamasis darbas buvo – „Sportuojančio 7 – 8 metų vaiko raida metų eigoje”. Rudenį vaikas ateina nieko nemokėdamas, o pavasarį jis jau žaidžia krepšinį, judesių valdymas, koordinacija visai kita. Ir svarbiausia, vaiko emocija visai kitame lygyje. Vaikas, susiradęs naujų draugų, nepergyvena dėl eilinių pralaimėjimų. Ties tuo nusprendžiau ir tobulėti, atrodo, sekasi visai neblogai”
– Dirbate išskirtinai su pradinio rengimo grupių vaikais – nuo jauniausių iki vyriausių (2017 – 2008 m.g.). Kokius svarbiausius akcentus išskirtumėte, atsižvelgiant į skirtingas amžiaus grupes pradinio rengimo etape?
– Įsivaizduokime, kad vaikas pradeda savo sportininko kelią nuo 4 metų, taip jis pereis visus etapus.
- 4 – 5 metų vaikas turi pamilti sportą, suprasti, kad be artimųjų gali pasitikėti ir treneriu. Treniruotės jam turi teikti džiaugsmą. O pamačius trenerį turi kilti geros emocijos. Nes jis įvairių žaidimų ir linksmų pratimų guru.
- 6 – 7 metų vaikai jau turėtų dirbti intensyviau. Didžiausias dėmesys judesių valdymui, motorikai , judamiesiems gebėjimams. Labai mažai varžymosi, treniruotės vis dar turi būti didelis malonumas, tačiau po truputį turi atsirasti disciplina ir pareigos jausmas eiti į treniruotes. Ugdome lyderio savybes.
- 8 – 9 metų vaikai jau varžosi, intensyviai mokosi tos sporto šakos technikos, mokosi pralaimėti, pagarbos varžovui. Treniruotės tampa pareiga. Ne visada treniruotės bus linksmos, ugdomas komandiškumas. Dalyvaujame varžybose.
- 10 – 11 vaikai jau turėtų pasirinkti ar treniruotės yra malonumas ir hobis, ar nori išmokti daugiau. Antru atveju, jau reikėtų rinktis vieną sporto šaką, kurioje nori siekti rezultato ir gilinti žinias.
Be abejo, tai yra mano nuomonė, atsižvelgiant vadovaujantis mano sukaupta patirtimi ir atsižvelgiant į ALFA kartos ypatumus.
– Atsiranda tėvelių, kurie užrašydami vaiką į treniruotes iš karto klausia, ar bus žaidžiamos krepšinio rungtynės, ar vaikams bus apdovanojimai? Ką galėtumėte patarti tokiems tėveliams?
– Ne veltui yra kartų pavadinimai. Alfa, Z, Y ir t.t. Jeigu mane tėvai būtų auginę tokiomis pačiomis vertybėmis, tačiau skirtingais laikmečiais. Ar aš bučiau užaugusi tokia pati asmenybė? Manau ne. Skirtingos technologijos, mados, aplinka. O šiuo atveju skirtingas kartas dar ir augina skirtingų kartų tėvai. T.y. kas tinka vienai kartai, netiks kitai. Jeigu taip tėvelį treniravo, nereiškia, kad taip turi ir jo vaiką treniruoti. Reikėtų pasitikėti specialistais. O specialistai sako: Alfa karta yra ypač jautri nesėkmei. Kompiuteriai, žaidimų kambariai ir kitos gausios pramogos juos daro pakankamai abejingais sportui. Aš būdamas 6 – 7 metų pralaimėdavau, tada paverkdavau gerą valandą ir vėl eidavau varžytis, nes net pralaimėti buvo malonumas mums. Šios kartos vaikas pralaimėjęs gali greitai prarasti norą sportuoti. Nes jam visas sportas gali pradėti asocijuotis su nesėkme. Tėveliams tiesiog norėčiau palinkėti kantrybės.
– Dabar labai populiarūs krepšinio čempionatai darželinukų tarpe. Kokia jūsų nuomonė apie juos? Kaip manote, kokių įgūdžių jau turi turėti vaikai, kad galėtų pradėti žaisti krepšinį?
– Pateiksiu paprastą pavyzdį, kuris nutiko darželių čempionate. Vaikas ketvirtokas bando grįžti i sportą, po nesėkmingo pirmo bandymo ir mama pasakoja, kodėl nepavyko. Vaikas dalyvavo čempionate, susirinko seneliai, tėveliai ir brolis. Močiutė ploja, senelis skanduoja, mamytė drąsina, tėvelis filmuoja. Vaikas stengiasi nenuvilti, pasirodyti. Gaudo kamuolį, nepagauna ir kamuolys pataiko į nosį. Labai skauda, jis verkia. Bet verkia labiau ne dėl skausmo. Jam atrodo, kad jis turėjo pasirodyti kaip jis moka viską. Mintyse jau prisisvajojo, kaip pataikys lemiamą metimą ir visa šeima džiaugsis. Gavosi, kad verkia su raudona nosim. Vaikas patiria tokį stresą, tokį blogų emocijų pliūpsnį, kad ne tik netęsia rungtynių, tačiau daugiau nepasirodo sporte. Mama siūlo kitą sporto šaką, bet jam visas sportas tapo vienodas. Jis to daugiau nenori patirti, nenori nuvilti savo šeimos. Tėveliai, žinoma, nieko nesitikėjo, tiesiog atėjo pažiūrėti ir padrąsinti. Deja, vaikui atrodo kitaip. Alfa karta iki 7 metų yra per jautri nesėkmei ir šiame amžiaus tarpsnyje reikėtų mokyti ne technikos ir taktikos, stiprinti emocijų valdymą lavinti vaiko , motoriką ir judamuosius gebėjimus.
– Kuo jūs pakeičiate krepšinio rungtynes jauniausiems?
– Jeigu šios kartos vaikas kažko nori, tai jis mamai kaip bitutė zys kantriai į ausį tol, kol tai gaus. Tai puiki savybė! Kodėl to ne panaudojus sporte? 5 – 6 metų vaikui ugdomos lyderio savybės – individualumas, fizinės savybės. Jeigu šiai kartai pasakysi, kad jeigu padarysi tą ir tą, gausi prizą. Tačiau turėsi įveikti šias kliūtis, jeigu pasiduosi, prizo – medalio nebus. Ši karta gali kalnus nuversti jeigu jie matys tikslą. Padarė darbą – buvo įvertintas. Įveikdamas sunkų kliūčių ruožą jis ugdė lyderio savybes, kantrybę, stiprėjo fiziškai. Prieš 10-15 metų darželių krepšinis dar turėjo argumentų, tačiau šiuo metu šiai kartai netinka. Manau, kad tai jau atgyvenęs metodas. Anksčiau ar vėliau manau visos mokyklos pakeis kryptį. Mes turim taikytis prie kartos, o ne karta prie mūsų. Treneris turi būti modernus, lankstus ir prisitaikantis prie besikeičiančių tendencijų.
Parengė: Dovilė Kučinskienė, Tornado KM
