Grantui Vasiliauskui šie metai buvo labai sėkmingi: birželį jis buvo pakviestas į Trevize (Italija) vykusią prestižinę Eurocamp jaunųjų krepšinio talentų treniruočių stovyklą, o rugpjūtį Kaune per Europos 16-mečių čempionatą alytiškis laimėjo sidabro medalį.
Alytaus Jotvingių gimnazijoje dešimtą klasę lankantis G. Vasiliauskas po finalo, kuriame lietuviai tik 2 taškais nusileido Bosnijai ir Hercegovinai, buvo nusiminęs. Tačiau aprimus aistroms suprato: Europoje antroji vieta – taip pat labai svarus pasiekimas.
Kai žaidė Lietuvos jaunučių rinktinė, rungtynių atvažiuodavo stebėti ir Granto tėvai bei treneris Sigitas Krukis. „Finalines čempionato rungtynes stebėjo visas Alytus. Ryte atėjus į darbą, visi tik ir kalbėjo apie lemiamą susitikimą ir tą vieną metimą, kurio pritrūko iki pergalės“, – pasakoja Alytaus savivaldybės Sporto ir rekreacijos skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Jakubauskienė.
Kartais trukdo emocijos
G. Vasiliauskas teigia, kad jam nebuvo lengva patekti į Lietuvos jaunučių rinktinę, nes buvo didelė konkurencija. Tačiau treneris S. Krukis papildo: jo mokinys jau ketvirtus metus iš eilės yra geriausias savo metų Lietuvos moksleivių lygos žaidėjas, todėl yra įsitikinęs, kad Grantas pateks į šalies jaunučių rinktinę.
„Grantas jau praėjusiais metais buvo pakviestas į metais vyresnių Lietuvos krepšininkų rinktinę, tačiau po pirmosios treniruotės jam buvo padėkota. Supratome, kad dar reikia padirbėti“, – sako S. Krukis.
Pasak trenerio, jo auklėtinis visas atsiduoda rungtynėms, tik gal per daug emocingai reaguoja į šalutinius veiksnius ir tai jam trukdo nukreipti visą energiją tinkama kryptimi. Kartais Europos jaunučių vicečempionui nepatinka agresyvesnis varžovo veiksmas ar teisėjo švilpukas, tada jį tenka pasodinti ant suoliuko maždaug 30 sek. atvėsti.
„Per šiemetį čempionatą Grantas, manau, galėjo būti geriau išnaudojamas. Svarbiausia, kad auklėtinis yra motyvuotas, žino, ko siekia, ir tai mane džiugina. Nežinau, kas turėtų įvykti, kad jis praleistų treniruotę. Būtų nemažas sukrėtimas. Sakau jam: „Jeigu nori, kad išsipildytų svajonė, dėl jos turi paaukoti daug ką: saldų miegą, vakarą su draugais, kompiuterį, merginą. Jeigu to nedarysi, svajonė ir liks svajone“, – tvirtina treneris S. Krukis.
Tėvai buvo irkluotojai
Dviejų metrų žaidėjas (ūgis – 202 cm) aikštėje išsiskiria universalumu. „Tai didelis mano trenerio nuopelnas. Labiausiai patinka sunkiojo krašto puolėjo pozicija, ją tobulinau nuo mažens ir kaip puolėjas jaučiuosi geriausiai. Nors dar šiek tiek trūksta ūgio, sudėjimas lyg ir tinkamas šiai pozicijai“, – įsitikinęs krepšininkas.
Granto tėvai Jurgita ir Linas Vasiliauskai buvo irkluotojai. Tačiau jie sūnų pirmiausia nuvedė į plaukimo baseiną, kad išmoktų plaukti, o ne nukreipė į irklavimą. Baseine Grantas praleido pusmetį.
Labiausiai tėvai norėjo, kad jų vienturtis sūnus žaistų krepšinį. Antrą klasę lankiusiam vaikui krepšinis patiko. „Buvo labai įdomu, viskas patiko. Puikiai prisimenu pirmąją treniruotę, linksmai nusiteikusį trenerį, davusį mums aikštelėje visišką laisvę. Tada dar buvau neaukštas, gal 150 cm ūgio, bet grupėje vienas aukštesnių“, – prisimena G. Vasiliauskas.
Žaidžia ir RKL
Dabar vaikinas – jau nemažai vilčių teikiantis žaidėjas, nuo 2014-ųjų atstovauja Alytaus vyrų komandai „SRC- Dzūkija“, žaidžiančiai Lietuvos regionų krepšinio lygoje.
Kaip teigia krepšininko ir šios komandos antrasis treneris, žaisdamas su vyrais, Grantas tikrai nebuvo kamuolių davinėtojas, jis turėjo aikštelėje savo vaidmenį.
„Šiemet, manau, Grantui komandoje teks svarbesnis vaidmuo. Pagrindinis mūsų tikslas – ne rezultatų siekimas, o jaunųjų žaidėjų ugdymas. Ketvirtus metus žaidžiame ir Europos jaunimo krepšinio lygos varžybose, triskart patekome į aštuonių komandų finalinį etapą.
Šis projektas labai reikalingas. Kartu su stipriausiomis Lietuvos komandomis žaidžia ir Danijos, Estijos, Latvijos, Suomijos, Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos krepšininkai. Visus sezonus Grantas rungtyniavo puikiai, buvo pripažintas naudingiausiu lygos žaidėju“, – teigia S. Krukis.
G. Vasiliauskas pripažįsta, kad, treniruojantis ir rungtyniaujant su vyrais, visai kitoks greitis, jėga, tačiau yra puiki galimybė į juos lygiuotis. Europos jaunučių vicečempionas vyrams stengiasi nenusileisti, nors žino, kad šioje komandoje jam bus sunku išsilaikyti. Jo treneris sako, kad mokiniui reikia ir su bendraamžiais pasitreniruoti, kad pajustų draugo petį.
Vaikinas per treniruotes dirba profesionaliai, su keliais žaidėjais kelis kartus per savaitę prieš pamokas treniruojasi ir individualiai, į salę ateina jau pusę septynių ryto.
Žaisti JAV kol kas nevilioja
Europos jaunučių vicečempionas apie žaidimą JAV ar kitur kol kas negalvoja, nes ir Alytuje yra kur tobulėti. „Tikrai nesirengiu niekur išvykti, o kaip bus toliau, pažiūrėsime. Jeigu būsiu kam nors reikalingas, gal kokia Eurolygos komanda pakvies“, – tikisi alytiškis. Trenerio svajonė – kad subrendęs jo mokinys žaistų gero lygio Eurolygos komandoje.
„Jaunam žaidėjui renkantis komandą labai svarbu, kad būtų leista pažaisti ir suteiktas koks nors vaidmuo aikštelėje. Reikia pasirinkti tokį klubą, kuris turėtų gerą jaunų žaidėjų ugdymo programą. Tokią programą bando kurti „Lietuvos rytas“. Pažiūrėsime, kaip jiems seksis“, – svarsto S. Krukis, išugdęs ir Saulių Kazevičių, Žygimantą Janavičių, Vaidą Čepukaitį.
Treneris norėtų, kad ir daugiau jo auklėtinių pasiektų meistriškumo aukštumas, todėl negailėdamas jėgų dirba su talentais. „Prabėgus kokiems septyneriems metams, niekas neprisimins, kad kurio nors trenerio vadovaujama komanda laimėjo Lietuvos jaunučių čempionatą. Bet visi prisimena, kad Jurijus Fiodorovas buvo pirmasis Arvydo Sabonio treneris. Kiekvieno trenerio svajonė išugdyti tokio lygio žaidėją“, – teigia S. Krukis.
Informacija: Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info
Nuotrauka: Alytaus SRC
