LIDL-MKL pilna ne tik Talentų, bet ir juos diena dienon glūdinančių Herojų! Jautrioje rubrikoje „MKL herojai“ pristatome žmones, kurie savo atsidavimu, darbu ir meile krepšiniui kuria Lietuvos Moksleivių krepšinio lygos istoriją!
Šįkart į LIDL-MKL dienoraščius įrašysime Vilniaus KM strategą – Algirdą Paulauską.
Algirdas Paulauskas yra treneris, kurio profesinė veikla apima kelias Lietuvos krepšinio kartas – nuo Europos čempionių iki jaunųjų krepšininkių, besirengiančių dalyvauti aukštesnio lygio varžybose. Jo karjera apima darbą nacionalinėje rinktinėje, profesionaliuose Lietuvos ir užsienio klubuose bei jaunimo krepšinio sistemoje.
1997 m. Europos čempionės titulas, darbas Eurolygos klubuose ir ilgametė trenerio veikla yra dokumentuoti jo profesinės biografijos faktai. Darbas Vilniaus krepšinio mokykloje yra atskiras svarbus karjeros etapas, kuriame sukaupta profesionalaus krepšinio patirtis gali būti perduodama jauniesiems sportininkams.
„Nuo vaikystės svajojau būti treneriu“. Atrodo, paprastas sakinys. Tačiau Algirdo Paulausko atveju už jo – daugiau nei keturi dešimtmečiai įtempto darbo salėse, ilgas sąrašas treniruotų žaidėjų, skirtingos komandos ir šalys, Lietuvos moterų rinktinė bei vienas ryškiausių Lietuvos moterų krepšinio istorijos puslapių – 1997-ųjų Europos čempionų titulas.
Įdomiausia, kad pats strategas vaikystėje svajojo ne apie didžiąją sceną. „Norėjau vaikus treniruoti, bet išėjo kitaip ir pradėjau nuo aukštesnio meistriškumo komandų. Tokį scenarijų likimas parašė“, – sako iš Skuodo rajono kilęs A. Paulauskas.
Tas scenarijus iš tiesų buvo ypatingas, nes trenerio kelias prasidėjo dar 1981-aisiais. Vėliau jis dirbo Kauno „Bangoje“, Lenkijos klubuose, Vilniaus „Lietuvos telekome“, Rusijos komandose, o ilgamečiu jo profesinio gyvenimo etapu tapo ir Lietuvos moterų rinktinė. Lietuvos sporto enciklopedija nurodo, kad Paulauskas rinktinėje dirbo 1996–2007 metais, o vienas ryškiausių įrašų sustoja ties 1997-aisiais metais, kuomet istorinė Lietuvos moterų krepšinio rinktinės tapo Europos čempionėmis.
1997 metų rinktinė iki šiol išlieka vienintele Lietuvos moterų rinktine, iškovojusia Europos čempionato auksą. Tačiau kalbėdamas apie savo karjerą Paulauskas pirmiausia kalba ne apie medalius. Jis kalba apie žmones.
,,Jeigu tau patinka šis žaidimas, tu tampi fanatiku”
Krepšinis strategui niekada nebuvo vien darbas. „Jeigu tau patinka šis žaidimas, tu tampi fanatiku, azartišku ir tas azartas tave visur lydi. Ir kartais tu pamiršti, kad dar yra ir tavo šeima su vaikais.“
Trenerio profesija, jo pasakojimu, sunkiai telpa į įprastą darbo dienos rėmus: „Nežiūri, ar žiema, ar vasara – tu visada esi treniruotėse”.
Tai gyvenimo būdas, kuris ilgainiui tampa neatskiriamas nuo paties žmogaus. Paulausko karjeroje buvo ir aukščiausio lygio klubų, ir rinktinės, ir tarptautinių varžybų. Vilniaus „Lietuvos telekomo“ laikotarpiu komanda Eurolygoje 2005 metais iškovojo trečiąją vietą – vieną ryškiausių Lietuvos klubinio moterų krepšinio rezultatų.
Tačiau aukšto lygio krepšinyje praleisti dešimtmečiai jo neprivertė pamiršti nuo ko viskas prasideda.
Mažas kelmas didelį vežimą verčia
Kalbėdamas apie trenerius, kurie nedirba su rinktinėmis ar profesionaliomis komandomis, A. Paulauskas akcentuoja jų reikšmę visai krepšinio sistemai.
„Mažas kelmas didelį vežimą verčia, tai ir jie – be jų nieko nebūtų. Jie suranda tuos talentus.“
Jo nuomone, pirmasis treneris yra žmogus, nuo kurio labai dažnai prasideda būsimo sportininko kelias. Būtent tas treneris pamato vaiką tada, kai apie jį dar niekas nekalba, ir pirmasis pasako, kad iš jo gali kažkas išaugti.
„Ir baisiausia bėda, kad jie nėra pagerbti. Anksčiau buvo pabrėžiama, kad tokio žaidėjo buvo tas pirmasis treneris. Dabar kur ne kur pasirodo ir nebėra tokios jau sistemos visiškai.“
Paulauskas šią mintį sako ne iš šalies. Pats savo karjerą pradėjo dirbdamas su jaunimu, o vėliau ilgus metus buvo toje sistemos dalyje, kurioje jau susitinka talentas ir aukščiausias meistriškumas. Todėl jis gerai žino, kad iki rinktinės marškinėlių ar Europos čempionato medalio yra daugybė žmonių, kurių pavardės dažnai lieka už kadro.
„Esu girdėjęs, kaip treneriai skundžiasi, ir nelengva. Bet tada dar buvo dar sunkiau, nes sąlygos buvo prastesnės – šaltos salės ir panašiai. Ir nervų ten kainuoja nė kiek nemažiau, o gal ir daugiau. Na, ir jiems tikrai reikia atiduoti didelę pagarbą.“
,,Man likimas šypsojosi”
Kalbėdamas apie savo paties karjerą šiuo metu Vilniaus KM dirbantis treneris pažymi, jog jam nusišypsjo sėkmė, nes savo nueitame kelyje mato daug garsių pavardžių, žmonių, su kuriais kūrė istoriją: „Man likimas šypsojosi, palankus buvo, ta prasme, kad man teko dirbti su tokiomis žaidėjomis, treneriais kolegomis“.
Tarp jų – Jolanta Vilutytė, kurią treneris prisimena parsivežęs iš Rokiškio, ir kitos talentingos krepšininkės, su kuriomis jo kelias susikirto dar tada, kai jos tik pradėjo savo sportinį kelią. Šalia stratego ir kitos žinomos pavardės – Rasa Kreivytė, Dalia Belickaitė-Kurtinaitienė, Lina Dambrauskaitė ir kitos būsimos aukšto meistriškumo krepšininkės. Lietuvos sporto enciklopedija tarp žymiausių Paulausko auklėtinių taip pat mini būtent R. Kreivytę, L. Dambrauskaitę, D. Belickaitę ir J. Vilutytę.
„Aš dalyvavau tokiuose nusikaltimuose, kur reikėjo jas vežtis“, – šypsodamasis prisimena Paulauskas.
Už šio juokais pasakyto „nusikaltimo“ slypi gerai pažįstama trenerio darbo dalis – ieškoti talento, jį pastebėti ir įtikinti žaidėją bei jos šeimą rinktis kitą kelią.
Šiandien Algirdas Paulauskas savo sukauptą patirtį perduoda jaunajai kartai – dirba Vilniaus krepšinio mokykloje, kur treniruoja jaunąsias krepšininkes. Po daugiau nei keturių dešimtmečių profesionaliame krepšinyje treneris į aikštelę ateina ne tik su įspūdingu pergalių ir čempionatų bagažu, bet ir su gebėjimu atpažinti talentą, kurį pats ne kartą yra atradęs dar labai jauname amžiuje.
Aukščiausio lygio komandose ir rinktinėje sukauptos žinios šiandien tampa kasdienio darbo su jaunimu dalimi – nuo pirmųjų technikos įgūdžių iki krepšinio supratimo ir požiūrio į sportą. Kitaip tariant, gyvenimo ratas tarsi apsisuko: vaikystėje svajojęs treniruoti vaikus, šiandien Paulauskas savo patirtį atiduoda jaunosioms sostinės krepšininkėms.
Ši istorija – tik vieno trenerio kelias, tačiau tokių pavyzdžių MKL yra šimtai. Šiandien siekti sportinių aukštumų jauniesiems krepšininkams padeda beveik 300 MKL trenerių visoje Lietuvoje. Tai žmonės, kurie kasdien atiduoda ne tik savo laiką ir žinias, bet ir širdį – ugdo ne tik sportininkus, bet ir asmenybes. Jų kantrybė, atsidavimas ir tikėjimas jaunaisiais talentais tampa tvirtu pagrindu ateities pergalių keliui.
Video turinys: iš filmo ,,Lietuvos moksleivių krepšinio lyga: Talentų karta“, 2025 m.
