Lietuvos moksleivių krepšinio lyga (MKL) kartu su santechnikos lydere ADMA tęsia rubriką: „MKL herojai“. Šioje rubrikoje apžvelgiami už kadro esantys žmonės, kurie paverčia moksleivių krepšinį magišku. Antrame rubrikos tekste pateikiame interviu su Kretingos miesto krepšinio treneriu Arimantu Mikaločiumi.
A.Mikaločius visą savo trenerio karjerą dirba Kretingoje. Čia jis yra tiek MKL vedančių komandų treneris, tiek Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) žaidžiančios Kretingos „Kretinga-Rivilės“ komandos vyriausiasis treneris.
Mažo miestelio komanda vakarų Lietuvoje sėkmingai varžosi MKL su didmiesčio komandomis. 2000 m. karta sėkmingai metė iššūkius didžiosioms Lietuvos krepšinio mokykloms, o dabar prožektorių šviesoje yra 2011 metų kartos kretingiškiai. Pasak trenerio A. Mikaločiaus: „Turime porą tikrai pajėgių gynėjų, kurie yra TOP lygio Lietuvoje.“
Apie darbo specifiką MKL, darbo suderinamumą su NKL ir Kretingos krepšinį plačiau skaitykite interviu su Kretingos krepšinio mecenatu Arimantu Mikaločiumi.
– Kretingos krepšinyje esat žmogus orkestras. Kaip pavyksta derinti darbus ir MKL, ir NKL? – pokalbį su treneriu pradėjome prie arbatos puodelio.
– Mano darbas tuo dar net neapsiriboja. Yra papildomų įvairių projektų, stovyklų, renginių. Turime moterų komandą. Viską pavyksta suderinti, nes skiriu tam 7 dienas per savaitę. Turiu daug gerų savanorių, kurie padeda visus projektus įgyvendinti. Turiu tikrai gerus kolegas asistentus, kurie gali pavaduoti, jei tarkime išvykstu į rungtynes. Visi bendromis jėgomis bandome viską sustyguoti.
– Ar nenukenčia darbas su vaikais, nes NKL treniruojatės kasdien, daug keliaujate? Ar nepasiilgsta trenerio mažieji Jūsų auklėtiniai?
– Visus savo treniruojamus vaikus matau 5 kartus per savaitę. Manau, to tikrai užtenka. Perspausti vaikus 6-7 kartus būtų per daug. Sudėliotas sporto grafikas yra tikrai lankstus. Viską galima ideliai spėti.
– Šiek tiek pakalbėkime apie Kretingos pasiekimus MKL. Paskutinį kartą Kretinga MKL U18 A divizione komandą turėjo, kai žaidė 2000 m. karta. Oponentai savo gretose turėjo tokius krepšininkus, kaip Rokas Jokubaitis, Dovydas Giedraitis, Marekas Blaževičius ir kitus. Iš kokių resursų rasdavote jėgų įveikti minėtus Lietuvos talentus?
– Mes nuo U12 amžiaus žaidėme A divizione su šia karta. Mūsų komanda kartu užaugo su jau paminėtais krepšininkais, bet ir su Deividu Sirvydžiu ir Eriku Venskumi. Kai jie atvažiuodavo į Kretinga, tai jiems tikrai būdavo labai sunku. Pas mus rajonuose nėra daug talento, bet esame tikri darbininkai. Varžovų treneriai visada džiaugdavosi, kad mes rodydavome charakterį ir ugdome priešininkų charakterius – griūti dėl kiekvieno kamuolio.
Džiugu matyti, kad D. Giedraitis ir D. Sirvydis nuo U12 čempionato žaidė toje pačioje komandoje ir dabar atstovauja abu Kauno „Žalgiriui“.
– Kaip sutelkdavote savo jaunimą prieš kovas su komandomis iš didmiesčių, kuriose netrūkdavo talento, ūgio ir pan.?
– Mes visada norėdavom kovoti prieš didžiuosius miestus, norėjome jiems įkąsti. Tuomet jau būdavo Lietuvos jaunimo krepšinio rinktinės, kurioms jie atstovaudavo. Maniškiai irgi labai norėdavo įrodyti, kad yra verti vietos rinktinėje. Motyvacijos tikrai būdavo daug, jos papildomai ieškoti tikrai nereikėjo.
– Koks buvo įsimintiniausias susitikimas prieš didmiesčių komandas su 2000 m. karta?
– Stengiamės visada tas pergalytes krapštyti, kad išliktumėme MKL A divizione. Mes tikrai nebuvome stipriausia komanda. Iš tikrųjų mes MKL U19 čempionate labai gerai žaidėme. Kelyje link finalinio ketverto ketvirtfinalyje susitikome su „Tornado“ krepšininkais. Jie visą sezoną neturėjo savo lyderių, kurie atstovavo „Žalgirio“ dubleriams. Jie pasirodė rungtynėse prieš mus.
Labai įsiminė tai, kad šios serijos abejas rungtynes pralaimėjome 1 tašku. „Tornadui“ atstovavo Nedas Kancleris, Gytis Mačionis, kuris dabar atstovauja Kretingai (šypsosi), Justinas Ramanauskas ir Karolis Babušis. Jie atėjo 4, o mes pralaimėjome tik 1 tašku 2 kartus.
– Kalbėjote apie vaikus, kurie buvo tikri darbininkai aikštėje. O koks buvo palaikymas tribūnose? Ar jau tuomet Kretinga išsiskyrė fantastišku palaikymu, kurio pavydi visa Lietuva?
– Visada, kai mes turime komandą MKL A divizione sulaukiame milžiniško palaikymo tiek iš kolegų, tiek iš vietinių žmonių. Tvarkaraštis jau būna žinomas. Ant rankų pirštų galima suskaičiuoti, kiek tokių komandų yra buvę. 2002 metų karta irgi buvo visai nebloga, o dabar tik 2011 m. žaidžia MKL A divizione. Buvo 11 metų tarpas.
Susidomėjimas labai didelis. Jaučiasi, kad kretingiškiai seka rezultatus, o mes jaučiame susidomėjimą. Labai malonu.
– Minėjote, kad buvo 11 metų pertrauka tarp naujos MKL A diviziono komandos. Per šį laikotarpį žmonės būna, kad išsikrausto iš miesto, gal net pats krepšinis pabosta. Koks aktyvumas yra dabar?
– MKL pirmasis ir didžiausias fanas yra tėvelis. Jiems visada įdomu ir ateina į rungtynes iki U15-U16. Paskui ateina palaikyti klasiokai, draugai. Viskas apsikeičia.
Sirgalių visada buvo. Žiūrėk tik rimtesnės rungtynės, kaip C diviziono atkrintamosios ir salė būna pilna. Dabar, kai turime areną, turime galimybes leisti visiems apsilankyti rungtynėse.
– 2000 m. kartoje žaidė Edgaras Danys, kuris atstovauja Kretingai NKL lygoje. Kaip pavyko jam uždegti meilę gimtajam miestui?
– Į mūsų komandą jis atvyko po Pirmojo iššūkio čempionato (U12). Jis atėjo į mūsų berniukų U13 komandą, pats pasisiūlė čia žaisti. 11 ar 12 klasėje jis gyvendavo pas mane Kretingoje ir nevažinėdavo iš savo gimtųjų Platelių. Jis čia mokėsi. Mes labai daug dirbome ties krepšinio kryptimi. Jam viskas čia tiko, todėl ir pasiliko.
- Danys žinojo, kad nepasieks to aukščiausio lygio, o savo gimtajame miestelyje, kuriame žaidė ir užaugo, jaučia daug palaikymo. Dabar mes paleidome Kretingos krepšinio klubo žaidybinius marškinėlius į prekybą, tai bent 10 nusipirko su jo pavarde ant nugaros.
– Justas Žiubrys taip pat yra vienas iš kretingiškių žaidžiančių NKL. Dar MKL lygoje jis perėjo į V. Knašiaus krepšinio mokyklą. Gal pamenate priežastis?
– Jis yra perėjęs labai daug mokyklų. Jis buvo Kretingoje, Plungėje ir abejose Klaipėdos krepšinio mokyklose. Jis buvo ieškojimų kelyje. Tuomet, žinoma, mes neturėjome stiprios jo amžiaus komandos. Jis bandė važiuoti į kitus miestus, bet galiausiai grįžo į Kretinga – kur geriausia (šypsosi).
Jis yra įrodymas, kad ir savo gimtajame miestelyje gali tobulėti ir žaisti. Paskui būna, kad ateina nuleidęs galvą ir sako: „Ar galite mane priimti?“ Mes labai norime, kad mūsų komandai atstovautų vietiniai kretingiškiai.
– Kada jis sugrįžo atstovauti Kretingai?
– Praeitą sezoną, kai buvo 12-okas.
– Pakalbėkime apie Jus. Pats šiuo metu dirbate Kretingos miesto klube. Kaip stipriai skiriasi darbas vaikų krepšinyje ir NKL?
– NKL yra suaugę vaikai, viskas yra gan panašu. Jiems reikia kartoti tą patį, bet jie labiau atsikalbinėja, labiau turi savo nuomonę. Jie yra suaugę vaikai.
Žinoma, taktiniai sprendimai yra ženkliai sudėtingesni. Tarp vaikinų U17-U18 ir NKL darbo nematau didelio skirtumo. Individualiai yra kitokie žaidėjai. 13 metų dirbu tai atrodo tas pats. Turėjau treniruoti Martyną Mažeiką tai supratau, kad visi tokie patys žmonės. Vieni įvykdo tuos dalykus, o kiti nepadaro.
– Dabar treniruojate U14 A divizione berniukus. Tikitės, kad iš šios komandos išaugs žaidėjai, kurie atstovaus Kretingai?
– Tikiu, kad iš šios kartos užgaus nacionalinės krepšinio lygos žaidėjai. Jau ilgai neturėjome jaunimo rinktinėse žaidėjų. Yra porą gynėjų, kurie yra verti ten būti. Žinoma, turi dar praeiti keleri metai, turime pažiūrėti, kaip jų fiziologiją vystysis.
Smegenys tikrai smarkiai dirba, nesu turėjęs tokių, kurie taip galvotų tokio amžiaus. Belieka fizinės galimybės, nes, žinote, šiais laikais, jei neužaugi tai tampa labai sunku būti aikštėje.
– Manote pavyks šiai kartai pakartoti 2000 metų kartos istoriją?
– Mums mažiems miesteliams yra labai sunku žaisti 2 penketais. Šis sezonas yra paskutinis, kai žaisime taip. Vilniaus ir Kauno komandos turi po 10-11 labai gero lygio žaidėjų, o pas mus 9-10 žaidėjas jau nėra tokio lygio. Mažuose miesteliuose negali atrasti tokio kiekio apylygių žaidėjų.
Didieji miestai nuolat pildosi žaidėjais iš kitų miestų. Žaidėjai yra perviliojami ir gražiais dalykais ir negražiais. Yra tie vadinami „pavogimai“. Jie labai kenkia Lietuvos krepšiniui. Kitais metais bus vienas penketas tai tikrai bus įdomiau žaisti. Taip pat buvo ir su 2000 metų karta.
– Kaip pavyksta Kretingai išlaikyti komandą MKL A divizione? Vis dėlto buvo tas ilgas tarpas, kai neturėjote komandos.
– Užaugo keli tikrai geri talentai. Čia, žinoma, dar turi ties tuo „sukristi kortos“. Su visais vaikais dirbi taip pat, darbo metodika nesikeičia. Sistema nors ir nekinta, bet tiesiog neišeina žaisti, nes trūksta talento. Dabar jo šiek tiek yra ir visa situacija kardinaliai keičiasi. Kaip ir sakiau turime porą tikrai pajėgių gynėjų, kurie yra TOP lygio Lietuvoje. Aplink juos galima lipdyti komandą. Nėra jokios didelės paslapties.
– Kaip Kretinga tvarkosi su demografijos klausimais. Neturite sunkumų, nes daug žmonių keliasi į didžiuosius Lietuvos miestus?
– Mes dėl šios priežasties kol kas nekenčiame. Pas mus dabar yra didžiulis vaikų didėjimas. Rinkome pirmokų komandas ir surinkome jų 3. Jose yra tik 2017 m. gimimo vaikai. Čia tikrai puikus dalykas. Paklausiam trenerių iš aplinkinių miestelių, tai jie per 2 metus vos surenka komandą. Mes turime labai geras sąlygas, trenerių gausėja. Dirbame ranka į ranką.
– Naujienos tikrai džiuginančios. Kaip manote, su dabartinėmis tendencijomis, kaip toliau vystysis Kretingos krepšinis? Kur ribos?
– Ateitis tikrai labai šviesi. Vaikų didėjimas yra labai džiuginantis. Prieš kelerius metus su direktoriumi išsikėlėme tikslą eiti į vaikų masiškumą. Ėjome į darželius, kvietėme į treniruotes, vedėme parodomąsias treniruotes su oranžiniu kamuoliu. Padidėjo ir renginių gausa. Sutarėme su tėveliais kada ir kokius renginius darome. Skatiname vaikus eiti ir stebėti NKL rungtynes.
Likimas ir vizija, kad krepšinis Kretingoje toliau sėkmingai vystysis ir atsiras daug naujų talentų, kurie galėtų iškart atstovauti savo miesto komandai.
– Kokį palinkėjimą galite skirti MKL?
– Daug kam MKL krepšinyje norisi pergalių, o ne auginti vaikus. Dabar MKL treneriai kovoja dėl pergalių, o ne dėl vaikų auginimo. Mes patys taip darome, nes valandų kiekis mažėja, bet jei tampi čempionu, gali tapti ir rinktinės treneriu.
Prasideda „vagystės“ vien dėl to, kad taptum geriausiu Lietuvoje. Tai yra viena iš Lietuvos krepšinio ydų. Vėliau yra klausiama „kodėl neužauga daugiau talentingų vaikų?“ Tam yra sukurta tokia aplinka, kur treneriams svarbios tik pergalės.
Yra A divizionas, bet kas vėliau klaus „kuriame divizione tu žaidei?“ Yra svarbu užauginti vaiką. Tiek B, tiek C divizione yra talentingų vaikų. Nereikia jų smerkti ir jie užaugs geri krepšininkai.
Linkiu treneriams – bendraukime. Galbūt mes susitarsime, kur galime nusiųsti vaiką ir padėti jam tobulėti. Tačiau, kai pradedama „vogti“ vaikus. Yra trenerių, kurių net negalima kviesti į turnyrus, nes nemandagiai elgiasi. Tai yra didžiulė yda.
Kai pažiūri į Ispaniją, tai matai, kad ten nėra divizionų, yra regionai. Svarbu, kad vaikai žaistų ir tobulėtų. Dabar viskas koncentruojasi į pergales, tėvams reikia pergalių, vaikams medalių. Ką reiškia tas medalis, kai esi 13 ar 14 metų? Gal po kelerių metų išvis krepšinio nebežaisi? Norisi užauginti ir turėti tą piramidės viršų, bet ne su 13 ar 14 metų vaikais.
O kalbant apie vaikinų U17 ir U18 čempionatus jau reikia žiūrėti. Vis dėlto, jei esi geras 17 metų žaidėjas, tai tu MKL nebežaisi. Pažiūrėkime į Igną Urboną. Jis turėtų žaisti MKL U18 čempionate, bet dominuoja NKL. Taip turi būti ir tokių vaikų turi būti žymiai daugiau.
