Startavo oficialus Lietuvos moksleivių krepšinio lygos 2023/2024 m sezonas. Daugelis vaikų vasarą dirbo papildomai ruošdamiesi kuo geriau atrodyti prasidėjus čempionatams. Vieni plušėjo krepšinio stovyklose, lavindami individualius įgūdžius, kiti liejo prakaitą atletinio rengimo treniruotėse, siekdami sezoną pasitikti sustiprėję fiziškai. Vienas iš pagrindinių trenerių palinkėjimų – sezonas be traumų. Kaip išlaikyti gerą formą ir išvengti traumų sezono metu, kalbame su “Tornado” krepšinio mokyklos atletinio rengimo treneriu Pauliumi Sugintu.
Kas, jūsų nuomone, svarbiausia krepšininkų atletiniame rengime?
Čia susideda labai daug dalykų. Vienas svarbiausių – išlaikyti krepšininkus sveikus ir leisti jiems pilnu pajėgumu tobulėti krepšinio aikštelėje. O atsitikus kažkokioms problemoms, kuo greičiau jas tvarkyti, kad krepšininkai galėtų prisijungti prie treniruočių proceso. Pats atletinis rengimas labai priklauso nuo amžiaus grupės ir laiko sezone. Kaip pavyzdys, patys mažiausi atletinio rengimo naudą renkasi per žaidimus, kai tuo tarpu vyriausi daugiausiai laiko praleidžia treniruoklių salėje.
Jauniausi, kurie šiemet pradės eiti į atletinio rengimo treniruotes – 2013 m. g. berniukai. Ką veikiate su tokio amžiaus vaikais? Kokią naudą jiems duoda atletinio rengimo treniruotės ir kodėl svarbu į jas žiūrėti atsakingai?
Kaip ir minėjau prieš tai, patiems mažiausiems atletinio rengimo treniruotę sudaro žaidimai ir fizinių ypatybių tobulinimas pasiekiamas per užduotis, kur jie stengiasi greičiau ar gudriau jas atlikti. Vaikai treniruotėse varžosi ir taip nejučia, dėdami maksimalias pastangas, tobulina greitumą, staigumą, koordinaciją, kas vėliau krepšininkui yra labai svarbu. Man kaip treneriui, taip pat labai svarbu anksti susipažinti su vaikais, formuoti būtent atletinio rengimo treniruočių svarbą ir, atėjus laikui, kai reikia pradėti atlikti sudėtingesnes užduotis, žinoti, į ką reikia atkreipti dėmesį.
Nuo kelių metų vaikai pradeda dirbti ne tik su savo svoriu? Kaip tas mitas, kad pradėjus dirbti “su štangom”, gali sulėtėti vaiko augimas?
Vaikai su svoriais pradeda dirbti nuo 12 metų, pradžioje tai sudaro mažą treniruočių dalį, svoriai nedideli. Daugiausiai mokomės skirtingų pratimų atlikimo technikos. Į tai žiūrime kaip į daugiametį procesą. Išmokę technikos, jie vėliau žino, kaip saugiai atlikti pratimus ir tada jau pradedame didinti krūvius ir atlikti sudėtingesnius pratimus. Augimo mitas yra pats populiariausias ne tik vaikų, bet ir tėvų tarpe. Dar ir dabar kartais tai girdžiu iš vaikų, jiems paaiškinu labai paprastai parodydamas į aukščiausius sportininkus mūsų mokykloje, kurie nuo 12 – 13 metų dirba su papildomais svoriais, o jų ūgis dabar jau yra virš 2 metrų. Darbas su svoriais padeda stiprėti ne tik raumenims, bet ir sausgyslėms, taip pat kaulams, didėja pastarųjų tankis, vaikai tampa atsparesni traumoms.
Kaip motyvuoji vyresnius sportininkus, prasidėjus sunkioms treniruotėms, kur jau reikia truputį pakentėti, atliekant sudėtingus pratimus?
Atliekame testus. Vaikinai mato savo tobulėjimą ir nori gerinti tuos rezultatus. Taip pat dažnai matosi vidinė konkurencija komandos viduje. Dar vienas, pats mano mėgstamiausias metodas, kai sportininkai pamato, jog atlikus pratimus dingsta skausmai probleminėse vietose ir tada supranta, kad atletinis rengimas yra būtina dalis jų, kaip sportininkų gyvenime.
Sezono eigoje, neišvengiami dideli krūviai, daug rungtynių ir treniruočių. Koks geriausias atsistatymas po jų?
Kartu su treneriais bandome sudėlioti visą treniruočių procesą taip, kad treniruotės ir poilsis būtų optimalaus kiekio. Žinoma krepšininkams žaidžiant keliose amžiaus grupėse tai padaryti yra sunkiau. Čia jau yra ir veiksnių, kuriuos gali kontroliuoti tik patys sportininkai t.y. miegas ir maistas. Miegas yra pati geriausia atstatomoji priemonė (reikėtų stengtis išmiegoti 8 – 10 val.), o geras maistas – energijos šaltinis ir statybinė medžiaga. Abiejų priemonių kombinacija leidžia sunkiau treniruotis ir greičiau tobulėti.
Nevisi vaikai turi sąlygas eiti į atletinio rengimo treniruotes. Taigi, ką galėtumėte patarti sportininkams, kurie eina į atletinio rengimo treniruotes, siekdami išvengti traumų ir sustiprėti ir ką patartumėt tiems, kurie neina į atletinio rengimo treniruotes, traumų prevencijai?
Treniruotėse viską atlikti saugiai ir nepersistengti, tinkamai išmokti atlikti pratimus. Svarbiausia progresuoti nuo lengvų ir paprasčiausių pratimų, kurie kartais gali pasirodyti nuobodūs, ir tik tada eiti prie sunkesnių pratimų. Į pačias atletinio rengimo treniruotes reikia žiūrėti kaip į ilgą procesą, viskas ateina po truputį. Greitumas ir galingumas yra daug darbo reikalaujančios fizinės ypatybės, tad linkiu nenuleisti rankų ir nepasiduoti vos po kelių treniruočių nepajutus progreso. Tiems kurie neina į atletinio rengimo treniruotes, reikėtų turėti rutinas prieš treniruotes ar po jų. 15 – 20 papildomų minučių prieš treniruotę, skirtų silpnesnėms ar probleminėms vietoms, kad ir su kūno svoriu ar gumomis, gali padėti sustiprinti kūną ir padėti jį apsisaugoti nuo traumų.
Dėkojame Pauliui Sugintui už išsamų interviu ir linkime visiems sportininkams sezono be traumų!
Parengė: Dovilė Kučinskienė, Tornado KM
