Didžioji dauguma krepšinio gerbėjų su malonumu skaito interviu su Lietuvos krepšinio žvaigždėmis, seka jų pasirodymus gimtojoje šalyje ir užsienyje, palaiko ir pergalingą, ir sunkią minutę. O štai tie žmonės, kurie ateityje stos į dabar tvirtas pozicijas užimančių krepšininkų vietas, neretai yra nepelnytai primirštami. Portalas Krepsininkas.net Jums siūlo galimybę susipažinti su Lietuvos krepšinio ateitimi – krepšininkais ir krepšininkėmis, kurie kasdien lieja prakaitą treniruotėse ir sunkiu darbu stengiasi pasiekti aukštumas.
Šiandien iš arčiau susipažinsime su viena perspektyviausių Lietuvos krepšininkių vadinama ir bene visus įmanomus asmeninius MKL apdovanojimus turinčia, daugkartine geriausia MKL mėnesio ir metų žaidėja, Lietuvos moterų krepšinio lygos čempione, Lietuvos 18-mečių (U18) merginų rinktinės nare Martyna Petrėnaite.
Vardas, pavardė: Martyna Petrėnaitė
Gimimo data: 1998-05-01
Gimimo vieta: Biržai
Ūgis: 181 cm
Komandos: Biržų SM (MKL), Ukmergės MKK („Akvilės lyga“), Utenos „Utena“ (LMKL)
Statistikos vidurkiai: MKL – 30,3 tšk., 22,3 atk. kam., 36,3 naud. bal.; „Akvilės lygoje“ – 13,2 tšk., 9,5 atk. kam., 14,5 naud. bal.; LMKL – 2,9 tšk., 3,3 atk. kam., 3,6 naud. bal.
– Kas tave pastūmėjo užsiimti krepšiniu, kas tavo pirmoji trenerė?
– Krepšiniu užsiimti mane pastūmėjo šeimos meilė sportui. Į krepšinio treniruotes pirmą kartą mane 7 metų atvedė mamytė, kuri 10 metų pati žaidė krepšinį Biržų sporto mokykloje. Mano pirmoji Trenerė – Nijolė Kregždienė taip pat buvo ir mano mamytės trenerė. Tad mano atsiradimas krepšinio pasaulyje nebuvo visai netikėtas.
– Net tris kartus iš eilės tapai naudingiausia MKL mėnesio žaidėja, esi neabejotina savo komandos lyderė. Ar tai pasiekti padėjo talentas ar labiau sunkus darbas kiekvieną dieną?
– Krepšinis man lyg svajonė, kuria kasdien ir gyvenu. Labai daug dirbu, stengiuosi ir esu labai užsispyrusi siekdama savų tikslų. Krepšinis tarsi mano kūne, aš juo kvėpuoju, todėl net ir sunkiausiais momentais savyje randu jėgų. Manau, jog esu kovotoja ir visuomet sakau, jog tobulėjimui niekada nėra ribų. Dabar žaidžiu 3 lygose (LMKL-BC „Utena“,Akvilės lyga-Ukmergės MKK,MKL-Biržų SM), dalyvauju įvairiuose turnyruose, o sezono pradžioje dalyvavau ir „Juventus“ lygoje, kur jėgas tekdavo išmėginti ir varžytis prieš berniukus. Vasaras leidžiu dirbdama individualiai ir rinktinių stovyklose. Todėl manau, jog tai labiau sunkaus darbo rezultatas.
– Pastaruoju metu visos komandos, kuriose rungtyniauji, demonstruoja tikrai gerą žaidimą, visose lygose jos žengia lyderių tarpe. Kokie tikslai yra keliami komandoms ir kokius tikslus esi išsikėlusi pati sau?
– Su visomis komandomis sezono gale svajoju pasidabinti kuo aukštesnės vietos medaliais. Apie ką daugiau svajoti krepšininkas ir galėtų? Su Utenos moterų komanda turime apginti čempionių titulą, su Ukmergės komanda rungtyniauju pirmąjį sezoną, komanda priėmė labai draugiškai, labai šilta atmosfera, puikus kolektyvas, todėl važiuoju kovoti, jog visos kartu pasipuoštumėme medaliais. MKL man paskutinis sezonas, todėl savo namų kambario krepšinio kolekciją šioje lygoje norėčiau užbaigti irgi su medaliais. O tikslas sau, žinoma, kuo daugiau prisidėti prie komandos pergalių ir padėti pasiekti bendrų tikslų, ir aišku augti, tobulėti kaip krepšininkei.
– Viename interviu esi sakiusi, kad pagrindinis tavo ginklas yra universalumas. O kokią žaidimo pusę labiausiai norėtum patobulinti?
– Jei atvirai, tai norėčiau patobulinti viską, pradedant nuo kamuolio valdymo technikos ir baigiant tolimais metimais, žinoma, ir gynybą. Kadangi tenka žaisti įvairiose pozicijoje, tenka prisitaikyti ir bandyti būti komandai naudinga toje vietoje, kur tuo metu, pagal varžovą komanda nori mane matyti. Dabar daugiausia orientuojuosi į 2-4 pozicijas. O pačių silpniausių vietų neišduosiu, kadangi dabar pats sezono įkarštis, kad varžovės nepasinaudotų.
– Ar turi idealų, į kuriuos stengiesi lygiuotis krepšinio aikštelėje ir už jos ribų?
– Užaugusi pirmiausia noriu būti ne tik gera žaidėja, tačiau noriu tapti ir geru žmogumi. Mano idealas – mano Tėveliai, jie manęs visko išmokė, ir įskiepijo gyvenimo vertybes. Aikštelėje vieno idealo neturiu, nes man patinka daugumos žaidėjų skirtingi dalykai. Vienas gerai meta, kitas puikiai ginasi, kitas mato aikštę ir pan., todėl iš daugumos žaidėjų mokausi skirtingų įgūdžių. Stebiu įvairias varžybas, kai atsiranda laiko einu ir į berniukų treniruotes, ir vis slapta nužiūriu kokių judesiukų. Paskui viena užsidariusi salėje bandau pakartoti. Esu be galo dėkinga visiems treneriams ir žmonėms, kurie yra šalia manęs ir padeda tapti geresnei krepšinio aikštelėje, kurie palaiko ir kai reikia subara, ar net sustabdo, kai pamirštu poilsį.
– Niekam ne paslaptis, kad esi ne tik krepšininkė, bet ir moksleivė. Kaip atrodo įprasta Martynos Petrėnaitės diena?
– Kadangi esu 11-okė, todėl turiu šiek tiek langų mokykloje, per juos stengiuosi padaryti namų darbus ar paspręsti į priekį, dažnai keliuosi anksčiau į mokyklą ir tuomet pasiruošiu kontroliniams, pasikartoju pamokas, nes, kaip nekeista, mokykloje esu retas svečias, dėl treniruočių, žaidimo 3 skirtinguose miestuose tenka daug aukoti, todėl daugiausia mokausi savarankiškai, ateinu tik į kontrolinius. Dabar laikausi ir vairavimo teises Utenoje, ir kadangi turiu tokią verslo gyslelę, galbūt nuo tėčio, todėl dar turiu pora savo verslo dalykų, dėl to viską spėti tikrai nelengva. Esu aktyvus žmogus, todėl nieko neveikti negaliu. Dabar dažnai stengiuosi rasti bent valandėlę pietų miegui, ir, žinoma, sveikesniam maistui pasigaminti, nes gyvenu bute, todėl apsitarnauju viskuo pati.
Labai padeda kambariokė, kadangi šį sezoną gyvename dviese, komandos draugės, klasiokai, ir, aišku, tėveliai, o namie visada esu išlepinama mamytės maistu. Todėl trumpai tariant, mokykla, teisės, krepšinis, namų darbai ir miegas. Ir žinoma, keliones iš vienų varžybų į kitas. Labai džiaugiuosi, kad yra draugų, kurie mane supranta, visada palaiko ir laukia grįžtančios. Todėl brangiems draugams ir artimiesiems visada randu laiko pabūti kartu.
– Krepšininkei neabejotinai labai svarbu yra pasirinkti ir tinkamą avalynę. Su kokiais krepšinio bateliais rungtyniauji ir kodėl pasirinkai būtent tokius?
– Labiau mėgstu aukštus krepšinio batelius. Šiuo metu rungtyniauju su Nike Hyperdunk 2014 krepšinio bateliais, jų nešioju jau 3 porą, kadangi per sezoną suaviu net kelias poras. Madų krepšinio batelių pasaulyje per daug nesivaikau, jei man modelis patiko, man patogūs – aš juos nešioju tuos pačius, tik dėl įvairumo pakeičiu spalvas. Tačiau patys patogiausi bateliai buvo Nike Zoom Hyperdunk 2011, juos nešiojau, kol neberadau pirkti. Iki šiol gailiuosi, jog nenusipirkau dar kelių porų į priekį.
– Ne paslaptis, kad mergaičių, norinčių žaisti krepšinį, skaičius tikrai galėtų būti didesnis. Kaip viena perspektyviausių šalies krepšininkių motyvuotų mergaites pasirinkti būtent krepšinį?
– Žaisdama krepšinį, visų pirma atrandi naujų draugų, pamatai daug įdomių žmonių, praplėti akiratį, keliauji, stiprėji ne tik fiziškai, bet ir esi paruošiamas būti stipresne asmenybe, mokėti dirbti komandiškai, būti kolektyve, bendrauti. Tačiau manau, kad krepšinį reikia ir mylėti, pasiilgti jo, nes kitaip visi sunkumai šiame sporte gali greitai užgožti visą krepšinio grožį. Tuo reikia mėgautis, gyventi, ir tuomet tai tampa ne tik darbu, galinčiu leisti pragyventi, bet ir didžiausiu malonumu, su sunkių akimirkų prieskoniu. Juk gyvenime nėra nieko lengva, tiesa?
Informacija: Krepsininkas.net
