KM “Tornado” naujiena.
Naujo sezono išvakarėse Lietuvos moksleivių krepšinio lyga dalinasi KM “Tornado” paruoštu interviu, kurio epicentre sklandžiai į lietuvišką gyvenimą įsiliejęs ukrainietis Hryhorii Leskiv. Šešiolikmetis krepšininkas praėjusiame sezone sėkmingai žaidė MKL pirmenybėse ir džiugu paminėti, jog gavo šansą atstovauti Ukrainos U16 rinktinę.
Naujame sezone “Tornado” aprangas vilkės trys ukrainiečiai – Oleksandr Boryspolets (2009 m.), Hryhorii Leskiv (2007 m.), Artem Sanin (2006 m.).
Europos čempionate, U16 B divizione žaidęs Griša (taip jį vadina Lietuvoje – aut. past.), papasakojo mums, kaip sekėsi rinktinėje ir kokius tikslus kelia komandai Tornado KM – “Meistro kodas” artėjančiame MKL sezone.
– Hryhorii, turėjau tikrai nuostabų sezoną Lietuvoje. Nors su Tornado KM – “Meistro kodas” komanda “neperlipote” atkrintamųjų slenksčio vis gi atsigriebei su Tornado KM – “Metga” ekipa tapęs U17 čempionato vicečempionu. Pasibaigus MKL, grįžai trumpų atostogų į Ukrainą. Kaip ten vyksta gyvenimas?
– Sunkus, bet gyventi galima… kai virš galvos kaukia sirenos. Į Ukrainą išvažiavau tik pabaigus 10-ąją klasę, pirmomis liepos dienomis. Buvau labai pasiilgęs šeimos ir norėjau pasimėgauti atostogomis su jais.
– Buvai pakviestas į Ukrainos rinktinę. Įdomu, ar kiti krepšininkai, kurie buvo komandoje, buvo likę gyventi Ukrainoje, ar irgi, kaip ir tu, buvo išvykę gyventi į saugesnes vietas?
– Dauguma vaikinų laikinai gyvena užsienyje, daugiausia Europoje. Kai kurie atvyko iš Ispanijos, Estijos, Latvijos, buvo kas prisijungė iš JAV. Nepaisant to, buvo ir tokių, kurie liko Ukrainoje ir žaidė Ukrainos komandose.
-Kaip vyko jūsų stovyklą? Kiek žinau, treniravotės Estijoje. Kiek vaikinų buvo pirminiame sąraše, kokia atmosfera buvo komandoje?
– Taip, stovykla vyko Estijoje. Beveik keturias savaites treniravomės ten. Pirminiame sąraše buvo 21 žmogus. Atmosfera buvo labai gera, nors, žinoma, konkurencija irgi buvo pastebima. Po savaitės treniruočių, buvo įdiegti tam tikros taisyklės, įskaitant rūpinimąsi vienas kitu bei pasitikėjimą vienas kitu. Po pirmųjų atrankos etapų, tranformavomės į vieną šeimą, siekiančią komandos sėkmės. Darbas su šia rinktine buvo garbės ir džiaugsmo šaltinis!
– Europos čempionato B divizionas vyko Rumunijoje. Jūsų komanda užbaigė pasirodymą po pogrupių varžybų (2 pergalės / 2 pralaimėjimai ir 3 vieta grupėje). Papasakok, kaip atrodė jūsų kasdieninis gyvenimas čempionato metu. Kas buvo sunkiausia?
– Dienotvarkė susidarė ir valgymo grafiko, mūsų žaidimo ir varžovų komandų analizės, tada trumpa treniruotė ir rungtynės. Man sunkiausia buvo morališkai ir psichologiškai.
– Buvai pagrindiniu komandos įžaidėju, pelnydavai vidutiniškai po 13 taškų per rungytnes. Kaip manai, ar žaidimas Lietuvoje tau padėjo tapti geresniu?
– Tikrai taip! Kiek pats matau, tapau kitokiu (bet gal treneriams atrodo kitaip). Įgijau daug patirties ir gavau daug žinių Lietuvoje, už tai esu labai dėkingas treneriams!
– Ką veikei pasibaigus čempionatui? Grįžai iškart į Lietuvą?
– Po čempionato buvau išsekęs tiek psichiškai, tiek fiziškai, todėl nusprendžiau trumpam aplankyti savo draugą Latvijoje, o vėliau su Armino Vilko šeima išvykome prie jūros.
– Kaip sekėsi ruoštis sezonui?
– Visą save atidaviau treniruotėse!
Jau ne kartą buvome kalbėję apie Hryhorii ir jo geras savybes. Treneris Tomas Rakauskas kaskart pabrėžia, jog tokio atsidavusio ir pareigingo žaidėjo savo komandoje palinkėtų kiekvienam treneriui. T. Rakauskas sekė vaikino pasirodymą Europos čempionate, tad buvo įdomi ir jo nuomonė, apie Hryhorii pasirodymą.
– Ar buvote patenkintas vaikino pasirodymu čempionate?
– Tikrai smagu buvo stebėti Grišą, vilkintį savo šalies marškinėliais, žinau, kiek daug jam tai reiškia, kaip svarbu tiek jam, tiek kitiems jo komandos draugams atstovauti savo šaliai, ypač žinant dabartinę situaciją Ukrainoje. Tikrai gaila, kad po pirmųjų dviejų pergalių čempionate, po to sekė pralaimėjimai ir galutinė 16-oji vieta tikrai nemanau, kad juos tenkino. Truputį dvejopas jausmas ir dėl paties Grišos pasirodymo. Nors komandoje buvo ir rezultatyviausias ir daugiausiai rezultatyvių perdavimų išdalinęs ir antras pagal naudingumą bei tikrai vienas iš lyderių, bet tikrai manau, kad jis gali žaisti dar geriau. Tik čempionato pabaigoje truputį pasigerino savo pataikymo procentus tiek atakuojant iš vidutinio nuotolio, tiek iš tritaškio zonos. Dėl kai kurių sprendimų tikrai gaudavo “velnių” iš savo trenerio. Gal truputį kišo koją tas begalinis noras, kurio iš jo tikrai neatimsi, o ir psichologinis spaudimas tikrai davė savo, ką pripažino ir jis pats .Žinau, kad toks čempionatas jam tikrai išeis į naudą. Linkiu pasiimti išmoktas pamokas, gerinti savo silpnąsias vietas, o tų pergalių alkį numalšinti jau su mūsų “Tornado” KM komandomis.
Sekmadienį Tornado KM – “Meistro kodas” komanda pradeda savo žygį 2023 – 2024 m. Lietuvos moksleivių krepšinio lygos U17 čempionate rungtynėmis su Klaipėdos KM.
– Griša, ko palinkėtum komandai šiame sezone?
– Sakyčiau, turime būti disciplinuoti, ryžtingi ir pasiaukoti per treniruotes ir ypač rungtynes!
