Praėjusį savaitgalį teko didžiulė garbė sudalyvauti Moksleivių krepšinio lygos žvaigždžių dienoje. Įspūdžiai labai mieli ir malonūs. Kaip ir LCC Tarptautinio Universiteto sporto salėje susirinkę žiūrovai, taip ir aš buvome kaip reikiant išsiilgę šios šventės vaikams, kurį šįkart vyko po trejų metų pertraukos. Tiek įgūdžių konkursai, tiek pačios rungtynės praskriejo greitai ir nepastebimai. Teko pabendrauti ir su Tomu Purliu. Žmogumi, kuris vasarą su dabartine U17 karta parvežė mums aukso medalius iš Europos krepšinio čempionato. EuroStepe kolegų ne kartą buvo apkalbėta, kokia stipri yra ta U17 karta ir kiek gero jaunimo laukia už brūkšnio. Taigi, po žvaigždžių dienos kilo idėja pamodeliuoti rezervinę U17 rinktinę, nes žaliavos jai tikrai yra.
Pradedam nuo gynėjų grandies.>Pirmas pasirinkimas, kuris šauna į galvą, yra Titas Didžgalvis. Žmogus, atvedęs Utenos komandą į elitinį MKL divizioną ir kiekvienose rungtynėse balansuojantis šalia trigubo dublio pasiekimo. Labai mėgstantis ne tik būti su kamuoliu, bet ir juo dalintis. Taip pat turintis greitą pirmą žingsnį. Bet kas dar labai svarbu, kad net ir daug jėgų atidavęs puolime, niekada negaili savęs gynyboje ir elitiniame divizione ne tik pirmauja pagal naudingumą, bet ir “pavagia” daugiau nei 4 kamuolius per rungtynes.
Toliau sąraše – Gantas Križanauskas. Panašaus stiliaus žaidėjas kaip ir Titas. Mėgstantis būti su kamuoliu ir spręsti reikalus pats, bet kamuoliu dalintis irgi moka gerai. Ypač pritraukdamas pagalbą iš šalies. Gal kažkiek ankstyvesnio brendimo nei Titas, todėl kyla klausimų kiek toli potencialaus piko jis yra. Bet šiai dienai Gantą galima drąsiai dėti į rezervinę rinktinę.
Dar vienas įdomus “pointgardas” – Gustas Kučinskas. Kiek kitokio tipažo žaidėjas. Praėjusį sezoną padėjęs savo komandai pagaliau iškopti į elitinį divizioną, šiemet įrodinėja, kad “Tornadas” ten turėjo būti jau ir anksčiau. Namų arenoje ši komanda šiame sezone dar nepralaimėjo ir pagal prarastus taškus yra 3-oje pozicijoje. Kučinskas labiau mėgsta kurti kitiems. Tai patvirtina užimama 4-a vieta A divizione pagal rezultatyvius perdavimus. Dar vienas šio žaidėjo privalumas – geras pataikymas iš toli. Žinant, kad dažnai įžaidėjui reikia išmesti nepatogius metimus paskutinėmis sekundėmis, 40 procentų pataikymas atrodo labai solidžiai.
Įdomus žaidėjas yra ir klaipėdietis Džiugas Remeikis, atstovaujantis VKM’o komandą. Džiugas visada rodė solidžius skaičius Moksleivių krepšinio lygoje, bet galutinai jam rankos atsirišo tik tada, kai Kristupas Smirnovas patraukė į Vilniaus “Ryto” dublerius ir MKL’e beveik nebežaidžia, O Gabrielius Jokubauskas, netekęs savo rolės komandoje, patraukė į SKM’ą. Tada Džiugas tarė: “palaikykit mano gėrimą” ir ėmė tvarkyti reikalus. Džiugas tapo VKM taškų rinkimo mašina ir patenka į dešimtuką pagal rezultatyvius perdavimus.
Toliau turime Jokūbą Rudaitį. Antrosios “Žalgirio” komandos kairiarankis imponuoja savo veržlumu, plastika, geru kūno valdymu, o atakų užbaigimas ore su kontaktu dažnai varo varžovus į neviltį. Kartais gali prapliupti ir tritaškiais, nors tolimas metimas nėra elitinio lygio – siekia apie 30 procentų.
Gal kiek nepopuliarus pasirinkimas bus Titas Troška, karjerą pradėje Kauno “Aisčiuose”, bet dabar atsidūręs VKM komandoje. Dėmesį jis patraukė dėl solidaus 45 procentų tritaškių pataikymo. O turint komandoje tokius žaidėjus kaip Križanauskas ar Didžgalvis neišnaudoti snaiperių, nuo kurių negalės atsitraukti pagalba, būtų tikra nuodėmė.
Kitas jaunasis talentas, esantis labai netoli rinktinės, yra jau mūsų apkalbėtas Gabrielius Jokubauskas, kurio sprendimas pereiti į SKM, panašu, kad pasiteisino. Labai veržlus žaidėjas, gebantis puikiai gintis, galintis žaisti per 2-3 pozicijas, kas visada imponuoja ir rinktinės treneriui Tomui Purliui. Panašu, kad vyrai rado gerą tarpusavio chemiją ir Jokubauskas yra viena pirmųjų trenerio opcijų, kurios praėjusią vasarą liko už brūkšnio.
Keliamės prie didesnių vyrukų. Ten rimtas vyras yra Kristupas Grybas. Aukštas, greitas, puikiai kylantis į viršų ir galintis praplėsti perimetrą. Anksčiau su Grybu ties perimetro zona buvo rizikuojama labiau, bet šiemet treneriai jau to privengia. Žiūrint į kūną, jaunuolis atrodo tiesiog sutvertas krepšiniui.
Kitas dičkis – jau ne kartą EuroStepe minėtas Armandas Bancevičius iš “Tornado”, kuris jau ne kartą buvo šalia rinktinės, o debiutiniame sezone su savo metų komanda A divizione šovė į pačias statistikos aukštumas. Puikus žaidimas tiek veidu į krepšį, tiek nugara ir solidus 40 procentų pataikymas iš toli turėtų kaip reikiant šiurpinti Armando varžovus
Kitas įdomus didelis žaidejas yra gargždiškis Juozas Virkutis, jau spėjęs atsižymėti ir LKL čempionate. Pagrindinis pliusas yra gebėjimas kurti antruosius šansus sau ir komandai, kas bet kurioje ekipoje irgi būtų didelis privalumas ir siekiamybė.
Dar man į akis krenta Kajus Gerdžiūnas iš “Perkūno”. Nepaisant to, kad yra jaunesnis už visus rezervinės rinktinės kandidatus A divizione, šis žaidėjas renka dvigubo dublio statistiką. Žaidžiantis nugara turi labai stiprų apgaulingų judesių arsenalą. Didelis pliusas, kad metimus iš po krepšio gali vienodai puikiai užbaigti abiem rankom.
Kadangi EuroStepo žinios nesibaigia ties A divizionu, reikia paminėti dar 2 žaidėjus, kurių galimybės irgi turėtų būti neblogos, bet šiai dienai jas sunku objektyviai ir tiksliai įvertinti. Visų pirma, tai Mantas Gezevičius iš Jonavos. Praėjęs sezonas Mantui buvo tragiškas. Jonava iškrito iš elitinio diviziono, o pats Gezevičius patyrė kryžminių raiščių traumą. Kol kas sunku įvertinti jo realias galimybes, koks jis grįš po traumos. Bet intriguoja tai, kad prieš traumą šis penkiolikmetis žaidėjas RKL’e jau rinko dviženklius skaičius ir buvo vienas kertinių vyrų komandos žaidėjų.
Paskutinis žaidėjas mūsų sąraše, į kurį norėtume atkreipti dėmesį, yra alytiškis Nojus Kazlauskas, liepęs savęs neužmiršti per pradžioje minėtas MKL žvaigždžių dienas, kuriose žiūrovams parodė, kad atrinktas buvo ne be reikalo. Komandinėse “Baltųjų” ir “Mėlynųjų” rungtynėse žvaigždžių dienoje, paskutiniajame kėlinuke, didžiąja dalimi jo pastangomis “Baltųjų” komanda išplėšė lygų rezultatą. Nojus Kazlauskas prieš kelis metus iškrito iš A diviziono, bet niekas jo nepamiršo, kaip žaidėjo, galinčio įnešti į aikštelę daug geros energijos.
Pabaigai. Kokia komanda be trenerio? Visam paradui vadovautų “Tornado” krepšinio mokyklos treneris Šarūnas Zablockis, pernai išvedęs savo komandą į A divizioną, o šiemet su 11 pergalių ir tik 3 pralaimėjimais įrodinėjantis, kad pergalė B divizione nebuvo atsitiktinumas
Vyr. trenerio asistentu imame kitą kaunietį – Martyną Gailiūną, kuris, net ir didžiąją sezono dalį negalėdamas remtis savo lyderiu Mantu Laurenčiku, įrodinėja, kad “Perkūnas” gali laimėti ir be jo. Ir bent jau kol kas “Perkūnas” išlaiko panašias pozicijas lentelėje kaip ir pernai.
Šiandien tiek. Hipotetinis mačas greičiausiai neįvyks. Bet esu tikras, kad ši alternatyvi komanda galėtų visai smagiai patampyti nervus Europos čempionams.
Pirmyn į šviesų rytojų, vaikinai!
________
EuroStepas
