2014 04 04 Moksleivių krepšinio lygos Žvaigždžių dienoje Panevėžyje keturiolikmetis Domantas Vilys nedrąsiai prašė Arvydo Sabonio kartu nusifotografuoti. Tuo tarpu koridoriuose pats A.Sabonis asmeniškai įtikinėja kupiškiečio mamą pasirinkti jo krepšinio mokyklą Kaune. Dėl vidutiniškai 46,6 taško MKL renkančio jaunuolio nuožmiai kaunasi ne tik lietuviai, bet ir užsieniečiai.
Kilstelėti antakius D.Vilys privertė gruodį, kai į Š.Marčiulionio krepšinio akademijos krepšį įmetė net 67 taškus (20/33 dvit., 3/16 trit., 18/24 baud.). Tada jam tebuvo trylika. Nepagailėjo jis ir Vilniaus krepšinio mokyklos, pelnydamas 60 taškų (21/28 dvit., 0/11 trit., 18/22 baud.).
Dvitaškius mesdamas 52 proc. taiklumu, D.Vilys per rungtynes dar atkovoja vidutiniškai 11,3 kamuolio ir atlieka 2,4 rezultatyvaus perdavimo. Tiesa, taiklumas nuo trijų taškų zonos ir baudų metimo linijos nestabilus – atitinkamai 24 ir 70 proc.„Stengiuosi, daug dirbu, todėl taip pavyksta. Be to, komandos žaidimas statomas ant manęs. Tiesiog taip išeina“, – komentuodamas savo statistiką po Rytų ir Vakarų rungtynių „Cido“ arenoje portalui lrytas.lt kuklinosi D.Vilys.Kur kas drąsiau jis jaučiasi aikštelėje. Panevėžiečius jis bandė nudžiuginti dėjimu, bet kamuolys atsimušė į lanką. Pirmą kartą į krepšį moksleivis įdėjo trylikos. Tiesa, per rungtynes sužaisti taip efektingai yra pavykę tik kartą. „Tam reikia geros progos“, – nedrąsiai šyptelėjo jaunuolis.Treneriai Kupiškio komandoje jį stato įžaidėjo arba atakuojančio gynėjo pozicijoje. Tačiau D.Viliui tenka rungtyniauti visur.„Galiu ir „pacentruoti“, ir nugara pažaisti, įmesti iš toli. Esu universalus, bet planuoju rungtyniauti įžaidėju ir atakuojančiu gynėju“, – simpatijas atakuojančio įžaidėjo pareigoms reiškė D.Vilys. Neveltui. Jo idealai – Šarūnas Jasikevičius ir Michaelas Jordanas.Įžvelgia didelę perspektyvąD.Vilį pastebėjo visos didžiausios šalies krepšinio mokyklos. Asmeniškai su keturiolikmečio tėvais bendravo Arvydas Sabonis, taip pat – Š.Marčiulionio krepšinio akademijos treneriai. „Visi jie mato perspektyvą, kad iš Domanto gali kažkas išeiti“, – portalui lrytas.lt tvirtino krepšininko mama Rima Vilienė.Krepšinio specialistai atkreipia dėmesį į greitą pirmąjį žingsnį, po kurio D.Vilys dažniausiai palieka priešininkus už nugaros. Daug su visais bendraujantis kupiškietis, panašu, nė kiek nesužvaigždėjęs, todėl dėl charakterio nekyla jokių problemų.Tiesa, D.Vilio žaidimą iš arti stebėję ekspertai neskuba jam suteikti Lietuvos rinktinės ateities statuso. Esą dar reikia kantriai palūkėti, nes tokiame amžiuje vertinti realias krepšininko galimybes labai sudėtinga.Pats jaunasis keturiolikmetis stebina brandumu ir gyvena šia diena: „Kažkiek svajoju apie ateitį. Kas lanko krepšinį, visi nori būti krepšininkais. Bet kaip bus, nežinia. Gali būti trauma, dar kas nors. Niekas neaišku.“D.Vilys taip pat žino, kad dabartinė šlovė gali būti ir laikina. Žingsniai vyresniųjų krepšinyje gali darytis vis sudėtingesni, o įspūdingi rezultatai – kristi. Tačiau tai tik dar labiau skatina jį dirbti.
„Tai – puiki motyvacija. Norisi dar daugiau dirbti, žaisti ir stengtis dar labiau“, – įsibėgėjus pokalbiui įsidrąsino ir jaunasis pašnekovas.
Galiausiai pavyksta išpešti slapčiausias jo svajonės. D.Vilio atsakymas – kiek stebinantis.„Tikrai žinau, kur nenorėčiau žaisti. NBA, – nustebino kupiškietis. – Man nepatinka ši lyga. Mėgstu komandinį krepšinį. O NBA žaidžia vienas prieš vieną, nėra komandinės gynybos. Europa traukia labiau.“Mokslai – svarbiauBet kol kas svajones moksleivis stumia į šoną. Pirmiausia – mokykla, namų darbai. D.Vilys su bendramečiais ir vyresniaisiais treniruojasi prieš ir po pamokų, tačiau didžiausią dėmesį turi skirti būtent mokyklos suolui.„Mama sako – pirma mokslai, o tik tada krepšinis. Stengiuosi gerai mokytis“, – teigė 9,2 vidurkį turintis keturiolikmetis.„Na taip, visi trys sūnūs pasakytų, kad esu griežta mama, – juokiasi Domanto mama Rima. – Su pagranduku (D.Vilys – jauniausias sūnus. – Red.) elgiuosi laisviau, bet vis tiek esu griežta. Šeimoje turime taisyklių, kurių laikomės.“Mama su Domantu turi susitarimą. Jo pažymių knygelėje negali būti aštuntukų. O kas jei nepavyksta to išvengti? Baudos susijusios su krepšiniu? „Taip, krepšinis yra antroje vietoje. Jis – dar vaikas. O be mokslo – nieko gero. Beje, ir krepšinyje labai reikia geros galvos“, – pažymi mama.„Svajojame, bet su Domantu kalbame apie tai, kad krepšinis šiandien yra, tačiau nežinai, kas gali nutikti, – pridūrė D.Vilio mama. – Duok Dieve, nebūtų traumų. Vaikas turi daug noro žaisti, yra imlus. Jis užsispyręs, siekia savo tikslo. Tačiau visada pasvarstome, kad nebūtų taip, jog staiga trinkt ir viskas…. Bet manau, kad vaikas mąstantis.“R.Vilienė nuramina, kad jaunasis krepšininkas nėra pririštas prie grandinės ir gali mėgautis krepšiniu.„Visa šeima jį palaikome, darome viską pagal Domantą. Tiesiog spaudžiame ir prie mokslų. Juk gyvenime gali visko būti“, – apsisaugo mama.Brandus ne pagal amžiųD.Vilys už savo bendramačius iš šalies atrodo fiziškai tvirtesnis ir brandesnis. Panašu, kad taip yra ir aikštėje, ir už jos ribų.„Matome, kad draugai jį kviečia pažaisti, bet Domantas jau nelabai… Turbūt taip dėl to, kad jo broliai kur kas vyresni. Jie padėjo jam anksčiau subręsti“, – tikina Domanto mama.D.Vilys savo žaidimu traukia ne tik krepšinio agentų, bet ir mergaičių žvilgsnius. Anot keturiolikmečio, kartais jo net prašo fotografuotis.Tačiau panašių prašymų jis neįgyvendina. Tiesiog tokių dalykų jam nereikia.„Man nereikia didelio dėmesio, – sako D.Vilys. – Norisi sportuoti, žaisti ir viskas.“R.Vilienė pripažįsta, kad stengiasi apsaugoti vaiką nuo žvaigždžių ligos. Bet panašu, kad jos sūnus šiam virusui atsparus.„Su Domantu apie tai labai daug kalbėjome. Mums padeda ir treneriai“, – sakė R.Vilienė. Įkyrūs agentai181 cm ūgio moksleivis po sezono ketina keltis iš jam jau ankštų Kupiškio krepšinio salių. Galutinis sprendimas nepriimtas, bet D.Vilio mama R.Vilienė sako, kad sūnus greičiausiai kraustysis į Vilnių. Vis dėlto apie tai kalba labai nedrąsiai, nes jau galvos skausmą keliantys pasiūlymai kaskart verčia iš naujo permąstyti galimus gyvenimo posūkius.
„Spaudimą jaučiame dar nuo rugsėjo. Jis buvo labai didelis. Bet sezonui einant į pabaigą, jis dar labiau didėja“, – net atsidūsta D.Vilio mama.
Vilių šeimos telefonas netyla nuo krepšinio agentų, trenerių skambučių. Pasiūlymai plūsta ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio. Konkrečiai – Ispanijos. Vis dėlto Viliai savo sūnaus nenori išleisti į užsienį. Jie tikisi, kad Domantas dar bent dvejus metus žais Lietuvoje. Šeimos nevilioja net ir ispanų siūlomi dideli pinigai.„Nors mes ir iš mažo miesto, vaiko tikrai nežadame parduoti, – tikino R.Vilienė. – Visi įpratę nupirkti vaiką, bet nesame tokie tėveliai, kurie taip lengvai tą vaiką atiduos. Yra daug gundančių pasiūlymų, bet galvojame tik apie Lietuvą. Manau, kad Domantas gali čia sėkmingai žaisti ir tobulėti. Lietuvoje tikrai yra kur tobulėti ir žaisti.“ R.Vilienė išskyrė tris pagrindinius aspektus, į kuriuos ji ir Domantas atsižvelgs rinkdamiesi naująją komandą. Tai – kontraktas, treneris ir kiti tos ekipos žaidėjai.Ramus vaikasD.Vilys krepšinį žaidė nuo mažens – maždaug 3-4 metukų. Oranžine liga jį užkrėtė broliai. Vilių šeima juokauja, kad Domantas gimė su kamuoliu rankose.Domantas nuolat bumbsindavo kamuolį šalia namų. Į krepšinio treniruotes Kupiškyje vaikas atėjo būdamas septynerių. Jis pateko pas trenerį Alvydą Puzelį, kuriam tėvai yra labai dėkingi.Nusiskundimų dėl kupiškiečio charakterio neturi nei treneris, nei tėveliai.„Jis gerai mokosi, yra labai draugiškas. Šeimoje jis – pagrandukas. Padykęs, bet draugiškas vaikas. Per visą laiką kol kas neturėjome jokių problemų nei mokykloje, nei kur kitur“, – tikino D.Vilio mama.„Nereikia su kitais pyktis ir viskas bus gerai, – kaip neužmigti ant laurų ir išlikti savimi, portalui lrytas.lt pasakojo D.Vilys. – Būsi su visais draugais ir viskas bus normaliai. O kai pradedi pyktis, tada gali ir sužvaigždėti. Kupiškio komandoje mes – draugiški. Jei per rungtynes pasipykstame, po mačo vėl būname geriausiais draugais.“
Informacija: Donatas Urbonas/portalas lrytas.lt
